39 straipsnis. Užmokestis už profesinį mokymą
Profesinio mokymo įstatymo 39 straipsnis
1. Nevalstybinėje profesinio mokymo įstaigoje užmokestį už profesinį mokymą nustato įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas), išskyrus profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
2. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą taikomas tais atvejais, kai asmenys nesimoko valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje ir kitoje valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje, vykdančioje valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo programas, užmokestis už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programas arba jų modulius apima:
1) mokymo lėšas, kurios apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;
2) ūkio lėšas, kurios apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 36 straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytą metodiką;
3) lėšas asmens kompetencijoms vertinti, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalies nuostatomis (šio punkto nuostata taikoma tik tais atvejais, kai atliekamas asmens kompetencijų vertinimas).
4. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje užmokestis už asmens kompetencijų vertinimą nustatomas taikant šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje nurodytą metodiką.
5. Valstybinėje ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigoje profesinio mokymo įstaigos vadovas, suderinęs su profesinio mokymo įstaigos taryba, nustato užmokestį už:
1) neformalųjį profesinį mokymą;
2) nenumatytas profesinio mokymo programose papildomas praktinio mokymo paslaugas (konsultacijas, kursus ir kita);
3) kitas profesinio mokymo įstaigos teikiamas paslaugas (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą užmokestį).
6. Už to paties pobūdžio ir apimties profesinio mokymo paslaugas, nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, profesinio mokymo įstaigoje negali būti nustatomas skirtingas užmokesčio dydis, priklausomai nuo lėšų šaltinio ar išlaidas apmokančio subjekto.