40 straipsnis. Turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose, jo perdavimas pagal patikėjimo sutartis

1. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą savo nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį.

2. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės profesinės įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas.

3. Valstybinė profesinio mokymo įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje.

4. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės profesinės įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

6. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

7. Turtas, kurį valstybinės profesinio mokymo įstaigos valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip apmokėjimas už profesinį mokymą, taip pat pajamos iš ūkinės veiklos ir kitų teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šios dalies 1–7 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

8. Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir juo disponuodamos, valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams, įskaitant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnyje nurodytus sandorius dėl servitutų, suteikiančių teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti, nustatymo.