14 straipsnis. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms
KASOKTĮ 14 str. · Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14 straipsnis
1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų.
3. Operaciniu lygmeniu Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.
4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.
5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.
6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.
7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.
8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
9. Neteko galios nuo 2018-01-01
10. Neteko galios nuo 2018-01-01
11. Neteko galios nuo 2018-01-01
12. Neteko galios nuo 2018-01-01
13. Neteko galios nuo 2018-01-01
14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Nuo 2027-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01).
1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų.
3. Operaciniu lygmeniu Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.
4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.
5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.
6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.
7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.
8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
9. Neteko galios nuo 2018-01-01
10. Neteko galios nuo 2018-01-01
11. Neteko galios nuo 2018-01-01
12. Neteko galios nuo 2018-01-01
13. Neteko galios nuo 2018-01-01
14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kariniams vienetams priskirtų Lietuvos šaulių sąjungos specializuotų vienetų pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)
Kas keičiasi (1)
pakeista: 14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių būrių, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kariniams vienetams priskirtų Lietuvos šaulių sąjungos specializuotų vienetų pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų.
3. Operaciniu lygmeniu Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.
4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.
5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.
6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.
7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.
8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
9. Neteko galios nuo 2018-01-01
10. Neteko galios nuo 2018-01-01
11. Neteko galios nuo 2018-01-01
12. Neteko galios nuo 2018-01-01
13. Neteko galios nuo 2018-01-01
14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių, komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir kariniams vienetams priskirtų Lietuvos šaulių sąjungos specializuotų vienetų pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)
Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)
Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)
Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)