18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:

1) ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas;

2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;

3) prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;

5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;

6) prireikus padėti vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;

7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;

8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos tarnybai užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pajėgų;

9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;

10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.

11) teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, krašto apsaugos ministrui gavus Nacionalinio saugumo komisijos arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremaliosios situacijos židinys, mero rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir civilinės saugos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir civilinės saugos pajėgų vadovų iš anksto patvirtintus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas. Kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir kai šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų ir šių civilinės saugos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.

4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.

6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.

7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.

8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.

9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą, suderintą su krašto apsaugos ministru. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos tarnybai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos tarnybai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.

10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama kariuomenės vado nustatyta tvarka, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno prašymą.

11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

12. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą.

13. Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

14. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

15. Kariui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms viršijo tarnybinės rizikos ribas ir tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.