20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas.

2. Akademija veikia kaip biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Akademija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo Vyriausybės teikimu priima Seimas. Akademija finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Akademijos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

4. Akademijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – Akademijos viršininkas, kurį į pareigas skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos tikslams pasiekti sudaromi patariamieji organai – Akademijos senatas ir Akademijos taryba. Akademijos organų funkcijos nustatomos Akademijos statute.

5. Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

6. Akademijoje kariūnai rengiami būti karininkais pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas. Karininkų rengimo Akademijoje reikalavimus kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras.

7. Kariūnai, pareiškę norą įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir atitinkantys priėmimo studijuoti pagal atitinkamas studijų programas sąlygas, gali būti siunčiami studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kariūnai, išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal karinio rengimo programas. Kariūnams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir baigusiems karinio rengimo programas Akademijoje, išduodamas atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos diplomas, liudijantis suteiktą kvalifikacinį laipsnį, ir Akademijos pažymėjimas, liudijantis karinio rengimo programos baigimą. Kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

7¹. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų arba Akademijos ir užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų susitarimus kariūnai gali būti siunčiami mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose pagal studijų, karinio rengimo, kitas neformaliojo švietimo programas ar jų dalis. Kariūnų siuntimo mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kariūnai, išsiųsti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją užsienio aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal Akademijos karinio rengimo programas, mokymąsi derinant su studijomis užsienio valstybėse.

8. Krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. Į konkrečias Lietuvos aukštąsias mokyklas siunčiamų kariūnų skaičius pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomas studijų programas atitinkamais metais nustatomas Krašto apsaugos ministerijos ir atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos susitarimu ir paskelbiamas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygose.

9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.

10. Karinis rengimas Akademijoje organizuojamas tikrosios karo tarnybos karių profesiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti bei kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro nustatytoms specialybėms įgyti.

11. Priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.

12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.

13. Kariūnų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, įskaitant tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje apmokami iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Kariūnų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija turi teisę apmokėti asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, įskaitant tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijų, karinio rengimo ir neformalaus švietimo Akademijoje kainą arba jos dalį iš patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamame priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygų apraše ir kariūno tarnybos sutartyje. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnams mokamų stipendijų rūšys, jų skaičius ir dydžiai, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatomi Akademijos statute. Kariūnams Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygos nustatomos Akademijos statute. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

TAR pastaba. 20 straipsnio 13 dalies nuostata dėl studijų finansavimo iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų už studijų laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. taikoma ir iki 2025 m. birželio 30 d. į nefinansuojamas studijų vietas įstojusiems kariūnams.

13¹. Kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, jeigu šio straipsnio 71 dalyje nurodytuose susitarimuose nesusitarta, kad šioje dalyje numatytą stipendiją moka ir aprūpinimo sąlygas užtikrina užsienio valstybės karo mokymo įstaiga ar aukštoji mokykla, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama Akademijos statute nustatyto dydžio stipendija, taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse nustatytos aprūpinimo, išskyrus ryšių išlaidas ir netarnybinio automobilio naudojimo išmokas, sąlygos.

14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, taip pat iš užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.

15. Karių, Akademijoje besimokančių pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, laipsniai mokymosi Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams rengimo būti karininkais laikotarpiu Akademijos statuto nustatyta tvarka suteikiami kariūnų laipsniai.

16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ar neformaliojo švietimo programas gali kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.

17. Akademija Akademijos statute nustatyta tvarka gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.

18. Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kiekvienais metais iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases.

19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai, esant poreikiui, iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)