3 straipsnis. Pagrindiniai radiacinės saugos užtikrinimo principai

Pagrindiniai radiacinės saugos užtikrinimo principai yra šie:

1) atsakomybės už radiacinę saugą principas. Visiška atsakomybė už radiacinės saugos užtikrinimą tenka veiklos vykdytojams. Atsakomybė už radiacinę saugą negali būti deleguota kitam asmeniui;

2) radiacinės saugos reglamentavimo ir priežiūros principas. Radiacinei saugai užtikrinti turi būti sukurta ir palaikoma veiksminga reglamentavimo ir priežiūros sistema, apimanti ir nepriklausomą reguliuojančiąją instituciją, kurios struktūra, kompetencija ir aprūpinimas žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais atitiktų vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą. Radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra turi būti proporcingi apšvitos, kuri atsiranda dėl tam tikrų veiklos rūšių, dydžiui ir tikimybei, taip pat poveikiui, kurį gali daryti radiacinės saugos reglamentavimas ir priežiūra, mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiacinę saugą;

3) vadovavimo ir vadybos, užtikrinant radiacinę saugą, principas. Veiklos vykdytojai, siekdami užtikrinti radiacinę saugą, turi sukurti, tobulinti ir palaikyti vadovavimo ir vadybos sistemą. Vadovavimo atsakomybė turi tekti veiklos vykdytojui. Radiacinei saugai užtikrinti diegiamos priemonės (teisinės, organizacinės ir techninės) ir joms skiriami ištekliai turi būti proporcingi jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių keliamam pavojui, jo pobūdžiui ir šio pavojaus pasireiškimo tikimybei;

4) veiklos pagrįstumo principas. Sprendimai dėl veiklos vykdymo turi būti pagrindžiami ir priimami užtikrinant, kad šios veiklos nauda žmogui ar visuomenei bus didesnė už žalą sveikatai. Sprendimai dėl apšvitos ribojimo ar ribojimo keitimo avarinėse ir esamose apšvitos situacijose taip pat turi būti pagrindžiami įrodant, kad jie duos daugiau naudos nei darys žalos;

5) radiacinės saugos optimizavimo principas. Gyventojų ar profesinę apšvitą patiriančių žmonių radiacinė sauga optimizuojama, siekiant užtikrinti, kad individualiųjų dozių dydis, apšvitos tikimybė ir jos veikiamų žmonių skaičius būtų tokie maži, kokius įmanoma pasiekti, atsižvelgiant į naujausias technines žinias ir ekonominius bei socialinius veiksnius. Žmonių, kuriems taikoma medicininė apšvita, radiacinė sauga yra optimizuojama paskiriant tokio dydžio individualiąją apšvitos dozę, kuri atitiktų medicininį apšvitos tikslą. Optimizavimo principas taikomas ne tik optimizuojant efektinę dozę, bet ir lygiavertę dozę, kaip atsargumo priemonę dėl galimos žalos sveikatai, siekiant atsižvelgti į abejones, ar neviršijamos audinių reakcijos į jonizuojančiąją spinduliuotę slenkstinės vertės;

6) rizikos ir apšvitos dozių žmonėms ribojimo principas. Radiacinės saugos priemonės turi užtikrinti kiek įmanoma mažesnę riziką, kad bet kuris žmogus bus paveiktas jonizuojančiosios spinduliuotės ir dėl to patirs žalą. Planuojamose apšvitos situacijose žmonių patiriamų apšvitos dozių suma neturi viršyti nustatytų darbuotojų arba gyventojų ribinių dozių. Ribinės dozės netaikomos medicininei apšvitai;

7) dabarties ir ateities kartų apsaugos principas. Dabarties ir ateities žmonės ir aplinka turi būti apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;

8) avarijų prevencijos principas. Turi būti planuojamos ir taikomos visos įmanomos priemonės, užkertančios kelią avarijoms ir, jeigu jos įvyktų, sušvelninančios jų padarinius;

9) avarinės parengties ir reagavimo principas. Turi būti planuojamos ir taikomos avarinės parengties ir reagavimo priemonės avarijos arba branduolinio ar radiologinio incidento atveju;

10) apsaugos nuo gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės arba jonizuojančiosios spinduliuotės, susidariusios dėl veiklos, kuriai nebuvo taikoma reguliuojamoji kontrolė, principas. Turi būti taikomos pagrįstos ir optimizuotos priemonės apsaugai nuo gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės arba jonizuojančiosios spinduliuotės, susidariusios dėl veiklos, kuriai nebuvo taikoma reguliuojamoji kontrolė, poveikio.