2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Galutinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas – radioaktyviųjų atliekų kietinimas, dėjimas į specialius konteinerius ir prireikus papildomas pakavimas, siekiant jas vežti, saugoti ir (arba) dėti į atliekyną.

2. Nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai – aktyvumo koncentracijų vertės, kurių neviršijant medžiagoms, susidariusioms vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apie kurią privalo būti pranešta Radiacinės saugos centrui ar Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai arba kuri privalo būti įteisinta, nebetaikomi radiacinės saugos reikalavimai.

3. Pagrindinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas – procesas, kurio metu keičiamos radioaktyviųjų atliekų savybės (mažinamas tūris, šalinami radionuklidai, keičiama sudėtis), siekiant saugiai ir pigiau jas tvarkyti.

4. Panaudotas uždarasis radioaktyvusis šaltinis – uždarasis radioaktyvusis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir kurio neketinama naudoti vykdant įteisintą veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, tačiau kuris ir toliau turi būti tvarkomas laikantis radiacinės ir radioaktyviųjų šaltinių fizinės saugos reikalavimų.

5. Pradinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas – vienas ar keli veiksmai, atliekami prieš pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą: rinkimas, rūšiavimas, cheminis apdorojimas, dezaktyvacija.

6. Radioaktyviosios atliekos – panaudotas branduolinis kuras ir kitos dujinės, skystosios ar kietosios pakartotinai naudoti neskirtos radioaktyviosios medžiagos, kurios neatitinka nebekontroliavimo kriterijų ir kurioms Radiacinės saugos centras ar Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija taiko reguliuojamąją kontrolę.

7. Radioaktyviųjų atliekų atliekynas (toliau – atliekynas) – radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, į kurį dedamos radioaktyviosios atliekos neketinant jų išimti.

8. Radioaktyviųjų atliekų atliekyno uždarymas – veiksmai radioaktyviųjų atliekų atliekyne pasibaigus jo eksploatavimui ir baigus į jį dėti radioaktyviąsias atliekas, apimantys uždaryto atliekyno saugai užtikrinti reikalingus inžinerinius ar kitus darbus.

9. Radioaktyviųjų atliekų darytojas – fizinis ar juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje vykdantis veiklą, dėl kurios susidaro arba jau susidarė radioaktyviųjų atliekų.

10. Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į atliekyną – radioaktyviųjų atliekų patalpinimas į atliekyną neketinant jų iš ten išimti.

11. Radioaktyviųjų atliekų priėmimo į saugyklą ar atliekyną kriterijai – kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar radioaktyviosios atliekos ir jų pakuotės tinkamos saugoti saugykloje ir dėti į atliekyną.

12. Radioaktyviųjų atliekų saugykla – radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys radioaktyviosioms atliekoms laikinai saugoti. Radioaktyviųjų atliekų saugyklos, esančios medicinos, mokslo, pramonės, išskyrus branduolinę energetiką, įstaigose, įmonėse ar organizacijose nėra laikomos branduolinės energetikos objektais.

13. Radioaktyviųjų atliekų saugojimas – radioaktyviųjų atliekų laikinas kaupimas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje, kuriame jos izoliuojamos kontroliuojant poveikį žmonėms ir aplinkai, kol pasiekiami nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai ir atliekos išimamos iš radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio arba kol radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną.

14. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas – veikla, apimanti pradinį, pagrindinį ir galutinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, vežimą (išskyrus išvežimą už branduolinės energetikos objekto aikštelės ribų), saugojimą, dėjimą į atliekyną, atliekyno uždarymą ir uždaryto atliekyno priežiūrą.

15. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio aikštelė – nustatytas ribas turinti teritorija, kurioje yra statomas (statybvietė), pastatytas, eksploatuojamas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys ar tiriama ir (ar) vertinama galimybė jį statyti arba kurioje vykdomas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo nutraukimas ar uždaryto įrenginio priežiūra.

16. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje, nusprendus, kad jis niekada nebebus naudojamas pagal pagrindinę paskirtį.

17. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija – juridinis asmuo, kuriam išduota radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatavimo licencija.

18. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio projektas – visuma normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų dokumentų, kuriuose pateikiami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio sprendiniai (aiškinamoji dalis, statinio ar jų grupės projektas, įrenginių projektai, skaičiavimai, brėžiniai, saugos ataskaitos ir kt.), pagal kuriuos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys yra statomas, įrengiamas ir eksploatuojamas.

19. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – branduolinės energetikos objektas, kurio pagrindinė paskirtis – tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Bet kuris radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, egzistuojantis iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadinamas esamu radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiu.

20. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sauga – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų kompetencijų, kurių tikslas – eksploatuojant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį išvengti nekontroliuojamo ir nepageidaujamo radioaktyviųjų atliekų poveikio žmonėms ir aplinkai.

21. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo vadybos sistema – visuma radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojančios organizacijos nustatytų organizacinių priemonių, procedūrų ir veiksmų, kuriais siekiama tinkamai įgyvendinti teisės aktų nustatytus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus ir (ar) kitus su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojančios organizacijos vykdoma veikla susijusius tikslus.

22. Radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas – šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytas juridinis asmuo, atsakingas už visų jo veiklos metu susidariusių ir jam perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

23. Radionuklidų barjeras – fizinė kliūtis, sulaikanti arba sulėtinanti radionuklidų ir (ar) jų turinčių medžiagų sklidimą iš radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio elementų į aplinką. Radionuklidų barjerai gali būti inžineriniai ir gamtiniai.

24. Uždarasis radioaktyvusis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriame radioaktyvioji medžiaga visam laikui hermetizuota kapsulėje ar yra kietojoje medžiagoje tam, kad būtų užkirstas kelias radioaktyviųjų medžiagų sklidimui įprastomis jo naudojimo sąlygomis.

25. Uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno priežiūra – radioaktyviųjų atliekų atliekyno aikštelės priežiūra po atliekyno uždarymo. Priežiūra gali būti aktyvioji (stebėsena, priėjimo ribojimas, tvarkymo darbai ir kt.) arba pasyvioji (ribojimai naudoti žemę ir kt.).

26. Uždarojo radioaktyviojo šaltinio gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gauna uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį.

27. Uždarojo radioaktyviojo šaltinio tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis ar padedantis gauti uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį.

28. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.