11 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojo ir specialiosios praktikos slaugytojo teisės

Bendrosios praktikos slaugytojas ir specialiosios praktikos slaugytojas turi šias teises:

1) verstis atitinkamai bendrąja slaugos praktika arba specialiąja slaugos praktika;

2) atsisakyti teikti slaugos paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja slaugytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, slaugytojo sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais;

3) dalyvauti bendrosios praktikos slaugytojų arba specialiosios praktikos slaugytojų profesinio rengimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, slaugos paslaugų kokybės gerinimo ir vertinimo procese;

4) dalyvauti slaugos moksliniuose tyrimuose;

5) skirti ir išrašyti vaistus (vaistinius preparatus) lėtinėms ligoms gydyti, medicinos pagalbos priemones sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

6) pagal kompetenciją teikti medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atvejais;

7) sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka konsultuoti pacientus teikdamas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

8) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoti siuntimą gauti sveikatos apsaugos ministro nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.