22 straipsnis. Laisvės kilnotis apribojimas

1. Nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo ar atitinkamame Respublikos Prezidento dekrete gali būti numatyta, kad įvedus nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami. Leidimus pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą nepaprastosios padėties metu išduoda komendantūrų komendantai, o jeigu komendantūros nesteigiamos, – institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties valdymą, ar jos įgaliota institucija.

2. Specialaus leidimo nereikia Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir jų veiklą užtikrinančių įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Vyriausybės įgaliotiniui (įgaliotiniams), Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojui (pavaduotojams), taip pat atitinkamoje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems savivaldybių tarybų nariams, merams, savivaldybių administracijų direktoriams, savivaldybių kontrolieriams, seniūnams, teisėjams, vidaus tarnybos sistemos ir prokuratūros pareigūnams, krašto apsaugos sistemos institucijų kariams ir valstybės tarnautojams, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams.