16 straipsnis. Indėlių draudimo fondas

1. Indėlių draudimo fondas nėra juridinis asmuo. Indėlių draudimo fondą administruoja ir jo vardu veikia draudimo įmonė.

2. Indėlių draudimo išmokos mokamos iš Indėlių draudimo fondo.

3. Indėlių draudimo fondo lėšas sudaro:

1) periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos, įskaitant indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėjimo įsipareigojimus Indėlių draudimo fondui, ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos;

2) lėšos ir (arba) turtas, įstatymų nustatyta tvarka gauti iš likviduojamo indėlių draudimo sistemos dalyvio bankroto proceso metu;

3) lėšos, gautos susigrąžinus lėšas, panaudotas finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo (toliau – pertvarkymas) priemonėms finansuoti pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą;

4) pajamos iš Indėlių draudimo fondo lėšų investavimo;

5) paskolos, gautos Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti;

6) lėšos, gautos kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemoms grąžinant Indėlių draudimo fondo suteiktą paskolą, įskaitant palūkanas ir delspinigius;

7) kitos lėšos.

4. Indėlių draudimo fondo lėšos naudojamos:

1) indėlių draudimo išmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal teismų sprendimus;

2) pertvarkymo priemonėms finansuoti, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnyje;

3) Indėlių draudimo fondo lėšų investavimo sąnaudoms padengti;

4) Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudoms padengti;

5) paskolų, gautų Indėlių draudimo fondo įsipareigojimams vykdyti, grąžinimo įmokoms, įskaitant palūkanas ir delspinigius;

6) Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje ir Kredito unijų įstatymo vienuoliktajame skirsnyje nurodytam banko, centrinės kredito unijos ar kredito unijos turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimui finansuoti.

5. Indėlių draudimo fondo administravimo sąnaudų dydį nustato draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tvirtindama Indėlių draudimo fondo pajamų ir sąnaudų sąmatą.

6. Jeigu indėlių draudimo išmokoms mokėti nepakanka alternatyvaus draudimo išmokų mokėjimo šaltinio ar alternatyvaus draudimo išmokų šaltinio lėšos nenaudojamos ir (ar) Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių, indėlių draudimo išmokos gali būti mokamos iš šių lėšų šaltinių:

1) indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų, surinktų šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) draudimo įmonės nuosavo kapitalo rezervo iš perviršio (pelno). Šiuo atveju Indėlių draudimo fondo pajamos naudojamos draudimo įmonės nuosavo kapitalo rezervui iš perviršio (pelno) atkurti. Atkūrus draudimo įmonės nuosavo kapitalo rezervo iš perviršio (pelno) lygį, buvusį iki jo lėšų panaudojimo, Indėlių draudimo fondo pajamos perduodamos Indėlių draudimo fondui;

3) skolintų lėšų. Lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugų įsigijimui taikomas specialus informacijos apsaugos reikalavimas – apie pasirengimą įsigyti lėšų indėlių draudimo išmokoms išmokėti skolinimo paslaugas ir šių paslaugų įsigijimą viešai neskelbiama.

7. Kai indėlių draudimo išmokoms mokėti Indėlių draudimo fonde trūksta finansinių išteklių visoms indėlininkams priklausančioms indėlių draudimo išmokoms išmokėti, draudimo įmonė ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją informuoja apie trūkstamų lėšų dydį ir pateikia pagrįstus pasiūlymus ir argumentus dėl lėšų šaltinio (prioritetą teikti siekiui gauti trūkstamas lėšas palankiausiomis sąlygomis ir užtikrinti indėlių draudimo išmokų išmokėjimą per šiame įstatyme nurodytus terminus).

8. Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai gali būti:

1) Indėlių draudimo fondo grynieji pinigai;

2) Indėlių draudimo fondo indėliai;

3) Indėlių draudimo fondo mažos rizikos turtas, kurį galima parduoti už pinigus per ne ilgesnį negu indėlių draudimo išmokų išmokėjimo terminą, nustatytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje;

4) indėlių draudimo sistemos dalyvių mokėjimo įsipareigojimai Indėlių draudimo fondui, kurių bendra vertė negali viršyti šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio.

9. Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai gali būti naudojami tik šio straipsnio 4 dalyje nurodytais tikslais.

10. Draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka draudimo įmonė Indėlių draudimo fondo lėšas gali paskolinti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai, jeigu yra pagrindas manyti, kad Indėlių draudimo fondo lėšų neprireiks indėlių draudimo išmokoms mokėti arba Indėlių draudimo fonde bus pakankamai lėšų indėlių draudimo išmokoms mokėti kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikus paskolą. Indėlių draudimo sistemos lėšos gali būti paskolintos tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:

1) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius negali įvykdyti savo įsipareigojimų indėlininkams dėl indėlių draudimo sistemos turimų finansinių išteklių trūkumo;

2) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius išnaudojo indėlių draudimo sistemos dalyvių specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų surinkimo galimybes;

3) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius prisiėmė įsipareigojimą pasiskolintas lėšas naudoti tik indėlių draudimo išmokoms išmokėti;

4) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius neturi įsipareigojimo grąžinti paskolą kitų valstybių narių indėlių draudimo sistemų administratoriams;

5) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius nurodo prašomą pinigų sumą;

6) paskolos suma neviršija 0,5 procento besiskolinančios kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos pagrindinių apdraustųjų indėlių;

7) besiskolinantis kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratorius informavo Europos bankininkystės instituciją apie prašomą pasiskolinti pinigų sumą ir pagrįstai patvirtino, kad tenkinamos šioje dalyje išdėstytos sąlygos.

11. Paskolos kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemai suteikimui taikomos šios sąlygos:

1) paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Paskola gali būti grąžinama dalimis, mokant kartą per metus. Palūkanos mokamos tik suėjus paskolos grąžinimo terminui;

2) nustatyta palūkanų norma yra ne mažesnė negu Europos Centrinio Banko nustatyta ribinio skolinimosi norma per visą paskolos laikotarpį;

3) draudimo įmonė informuoja Europos bankininkystės instituciją apie pradinę palūkanų normą ir paskolos grąžinimo terminą;

4) kita valstybė narė užtikrina, kad besiskolinančio šios valstybės narės indėlių draudimo sistemos administratoriaus renkamų įmokų pakaks paskolai grąžinti.

12. Draudimo įmonė Indėlių draudimo fondo vardu mutatis mutandis turi teisę skolintis iš kitos valstybės narės indėlių draudimo sistemos šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

13. Į Indėlių draudimo fondo lėšas negali būti nukreipti reikalavimai pagal draudimo įmonės prievoles.

14. Indėlių draudimo fondo lėšos laikomos atskirose sąskaitose, atidarytose kredito įstaigoje ir (ar) Lietuvos banke. Draudimo įmonė, atidarydama tokias sąskaitas, privalo kredito įstaigai ir (ar) Lietuvos bankui nurodyti, kad šiose sąskaitose laikomos Indėlių draudimo fondo lėšos ir kad į šias lėšas draudžiama nukreipti reikalavimus pagal draudimo įmonės prievoles.

15. Indėlių draudimo fondo buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius rengia draudimo įmonė šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.