3 straipsnis. Indėlių draudimo objektas

1. Indėlių draudimo objektas yra indėlininkams priklausantys tinkami drausti indėliai visomis valiutomis.

2. Indėlių draudimo objektas nėra:

1) kitų kredito įstaigų indėliai, laikomi savo sąskaita ir savo vardu;

2) nuosavos lėšos;

3) indėliai, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl pinigų plovimo;

4) finansų įstaigų indėliai;

5) valdymo įmonių indėliai;

6) finansų maklerio įmonių indėliai;

7) indėliai, kurių savininkų tapatybė nenustatyta (anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomi indėliai);

8) draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių, kitose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įsteigtų draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių indėliai;

9) kolektyvinio investavimo subjektų indėliai;

10) pensijų fondų indėliai;

11) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, indėliai, išskyrus tokių institucijų ir įstaigų depozitinėse sąskaitose laikomas kitiems asmenims priklausančias lėšas;

12) Lietuvos banko indėliai;

13) paties indėlių draudimo sistemos dalyvio išleisti skolos vertybiniai popieriai ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptais ir paprastaisiais vekseliais;

14) elektroniniai pinigai ir iš elektroninių pinigų turėtojų mainams į elektroninius pinigus gautos lėšos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų indėliai nėra indėlių draudimo objektas, neatsižvelgiant į tai, pagal kurios valstybės teisės aktus šie subjektai yra įsteigti.

4. Nustatydama, ar indėlininko indėliai yra tinkami drausti, kredito įstaiga turi teisę vadovautis kliento ar priežiūros institucijos pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai kredito įstaigai yra žinoma arba turėtų būti žinoma, kad ta informacija yra neteisinga.