17 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis

1. Ekstremaliosios energetikos padėties atveju Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – Ekstremalių situacijų komisija) imasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Energetikos įstatyme ir šiame įstatyme nustatytų veiksmų.

2. Ekstremaliosios energetikos padėties naftos sektoriuje atveju Vyriausybė, Energetikos ministerija ir Ekstremalių situacijų komisija, siekdamos greitai, veiksmingai ir skaidriai leisti naudoti atsargas, laikantis naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimų ekstremaliosios energetikos padėties laikotarpiu, imasi Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkoje nustatytų priemonių.

3. Esant ekstremaliajai energetikos padėčiai, Agentūra ir įpareigotosios įmonės privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išlaikytas iki šios padėties paskelbimo veikęs naftos produktų tiekimo (prekybos ir paskirstymo) vartotojams tinklas ir būtų galimybė aprūpinti naftos produktais tą pačią šalies teritoriją, kuri buvo aprūpinama iki ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo.

4. Esant ekstremaliajai energetikos padėčiai, ūkio subjektai neturi teisės taikyti Agentūrai ir įpareigotosioms įmonėms naftos produktų krovos ir transportavimo tarifų, didesnių už tarifus, galiojusius iki ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo, o naftos produktų kainos negali viršyti Šiaurės Vakarų Europos rinkos kainų arba Roterdamo regiono kainų (įvertinant transportavimo, krovos ir draudimo sąnaudas).

5. Esant ekstremaliajai energetikos padėčiai, naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimai turi būti mažiausiai taikomi įmonėms, kurios iš naftos produktų gamina elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems objektams, valstybės institucijoms, nurodytoms Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pasitarus su Ekstremalių situacijų komisija, taip pat įmonėms, kurios gamina, išgauna, importuoja, krauna arba transportuoja naftos produktus ar naftą vidaus vartojimui. Vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytu Naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimų taikymo planu ir užtikrinant dienos vidaus suvartojimo poreikio tenkinimą, šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka į Lietuvos Respubliką privalo būti įvežtos kitose valstybėse narėse pagal šį įstatymą laikomos atsargos.

6. Jeigu sukauptas atsargų kiekis yra mažesnis už pagal šį įstatymą privalomus sukaupti atsargų kiekius, atsargos naudojamos tokiais kiekiais, kokie yra nedelsiant būtini pradiniam reagavimui į ekstremaliąją energetikos padėtį, apie tai nedelsiant informuojant Europos Komisiją ir Tarptautinę energetikos agentūrą.

TAR pastaba. 6 dalis taikoma nuo 1974 m. lapkričio 18 d. Susitarimo dėl tarptautinės energetikos programos įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.

7. Leidžiamos panaudoti atsargos paskirstomos įmonėms, turinčioms naftos produktų tiekimo (pardavimo, paskirstymo) vartotojams tinklą, proporcingai šių įmonių iki ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo užimtai rinkos daliai.

8. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, draudžiama šalyje išgautą naftą ir esančius naftos produktus (išskyrus tranzitu per šalį gabenamus produktus ir kitų šalių Lietuvos Respublikoje laikomas atsargas) eksportuoti ar išgabenti iš šalies. Nafta turi būti perdirbama šalies naftos perdirbimo įmonėse, o naftos produktai – sunaudojami šalies vidiniams poreikiams tenkinti. Atsargos naudojamos energijos gamybai, visuomeninio ir specialiojo transporto reikmėms.

9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali priimti sprendimą netaikyti šio straipsnio 8 dalyje įtvirtintų apribojimų ar jų dalies, jeigu toks apribojimų netaikymas nedaro neigiamo poveikio šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyto Naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimų taikymo plano vykdymui.