70 straipsnis. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra

1. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, ir Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atlieka Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, turintys filialų Lietuvos Respublikoje, periodiškai teiktų informaciją apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, reikalingą šio Įstatymo 701 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų vertinimui arba priežiūrai, atsižvelgiant į šio Įstatymo nuostatas, atlikti, taip pat atlikti Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Priežiūros institucija inspektuoja (tikrina) Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, ir prašo, kad jie priežiūros tikslais pateiktų informaciją apie savo veiklą ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi, kai, priežiūros institucijos nuomone, tai svarbu Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui. Prieš atlikdama Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, patikrinimus, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių, kurių jurisdikcijai priklauso bankų filialus įsteigę užsienio bankai, priežiūros institucijomis, o atlikusi patikrinimus perduoda joms gautą informaciją ir išvadas, kurios yra svarbios užsienio banko rizikos vertinimui ar Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui.

3. Jei priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija nustato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, teikiantys paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio Įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso šis bankas ar šio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.

4. Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas arba užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, priežiūros institucija nesiima veiksmų arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai yra nepakankami, kad būtų pašalinti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai, Lietuvos priežiūros institucija gali perduoti šį klausimą nagrinėti Europos bankininkystės institucijai.

5. Jei, nepaisydamas užsienio valstybės priežiūros institucijos veiksmų, užsienio bankas ar užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas toliau nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi užsienio valstybės priežiūros instituciją ir Europos bankininkystės instituciją, turi teisę taikyti šio Įstatymo nustatytas poveikio priemones.

6. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla rimta grėsmė kolektyviniams indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 3–5 dalių nuostatas. Šios poveikio priemonės turi būti proporcingos jų tikslui užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir patikimumą. Apie šių poveikio priemonių taikymą priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir atitinkamai užsienio valstybės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nebetaiko poveikio priemonių, jei atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių institucijos pradeda taikyti priemones, nustatytas šio Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje.