23 straipsnis. Prieiga

1. Ūkio subjektai, kurie verčiasi elektroninių ryšių veikla, turi teisę laisvai derėtis dėl prieigos. Operatoriai turi teisę ir, kai to prašo kitas operatorius ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, norintis teikti viešąsias elektroninių ryšių paslaugas ar užtikrinti jų teikimą, pareigą derėtis dėl tinklų sujungimo, kad būtų užtikrintas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas ir tarpusavio sąveika.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą, skatina ir, kai to reikia, šiame įstatyme nustatyta tvarka užtikrina tinkamos prieigos suteikimą ir paslaugų suderinamumą, skatindama veiklos efektyvumą, ilgalaikę konkurenciją, labai pralaidžių tinklų kūrimą, efektyvias investicijas, naujovių diegimą ir didžiausią įmanomą naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus ūkio subjektams, neturintiems didelės įtakos atitinkamoje rinkoje, tarp jų:

1) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, įskaitant įpareigojimus sujungti nesujungtus tinklus, kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų;

2) įpareigojimus operatoriams užtikrinti prieigą prie taikomųjų programų sąsajų ir elektroninių programų vadovų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kiek tai būtina siekiant užtikrinti galimybę galutiniams paslaugų gavėjams naudotis konkrečiomis skaitmeninio radijo ar televizijos transliavimo paslaugomis;

3) įpareigojimus ūkio subjektams, kontroliuojantiems prieigą prie galutinių paslaugų gavėjų, kiek tai būtina siekiant užtikrinti paslaugų suderinamumą;

4) įpareigojimus su numeriu nesiejamų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjams, kurių teikiamomis su numeriu nesiejamomis asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis naudojasi daug galutinių paslaugų gavėjų didelėje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kad būtų užtikrintas paslaugų suderinamumas tais atvejais, kai ryšiui tarp galutinių paslaugų gavėjų kyla grėsmė dėl asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumo stokos ir kiek tai būtina siekiant užtikrinti ryšį tarp galutinių paslaugų gavėjų.

3. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti įpareigojimai gali būti nustatyti:

1) kai to reikia asmenų tarpusavio ryšio paslaugų suderinamumui užtikrinti; tokiu atveju šie įpareigojimai gali apimti proporcingus įpareigojimus šių paslaugų teikėjams skelbti atitinkamą informaciją ir leisti ja naudotis, keisti ir platinti visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat įpareigojimus laikytis šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytų standartų, specifikacijų ar kitų atitinkamų Europos ar tarptautinių standartų;

2) kai Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, nustato, kad yra didelė grėsmė visos Europos Sąjungos arba ne mažiau kaip trijų Europos Sąjungos valstybių narių galutinių paslaugų gavėjų tarpusavio ryšiui, ir priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas galimų nustatyti įpareigojimų pobūdis ir mastas.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagrįstą prašymą ir kai tai ekonomiškai tikslinga bei būtina siekiant išvengti elektroninių ryšių tinklo elementų dubliavimo arba kai jų neįmanoma įrengti, turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams, taip pat laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai tie savininkai nėra elektroninių ryšių tinklų teikėjai, suteikti prieigą prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių pastatų viduje ar iki pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto, jeigu toks punktas yra pastato išorėje.

5. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į įpareigojimus, atitinkamoje rinkoje nustatytus vadovaujantis šio įstatymo 16 ir 17 straipsniais, padaro išvadą, kad pagal šio straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų nepakanka, siekiant pašalinti dideles ir ilgalaikes ekonomines ar fizines kliūtis tokiai pat elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dėl kurių susidarė esama arba besiformuojanti padėtis atitinkamoje rinkoje, dėl kurios ribojamos galutiniams paslaugų gavėjams palankios konkurencijos sąlygos, ji gali nustatyti, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įpareigojimai sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis būtų taikomi ir už pirmojo koncentracijos taško, kaip jis suprantamas pagal Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires, arba skirstomojo punkto iki taško, kuris yra arčiausiai galutinių paslaugų gavėjų ir yra tinkamas užtikrinti prieigą prie pakankamo galutinių paslaugų gavėjų skaičiaus, kad tai būtų ekonomiškai pagrįsta ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti prieigą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama šioje dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į atitinkamas Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos gaires. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę dėl techninių arba ekonominių priežasčių nustatyti aktyvios arba virtualios prieigos įpareigojimus.

6. Ryšių reguliavimo tarnyba šio straipsnio 5 dalyje nurodytų įpareigojimų nenustato elektroninių ryšių tinklų teikėjams, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių:

1) elektroninių ryšių tinklų teikėjas atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytus kriterijus ir ūkio subjektams siūlo alternatyvius būdus pasiekti galutinius paslaugų gavėjus, suteikdamas prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę šiame punkte numatytą išimtį taikyti ir kitiems elektroninių ryšių tinklų teikėjams, siūlantiems prieigą prie labai pralaidaus tinklo sąžiningomis, nediskriminacinėmis ir pagrįstomis sąlygomis, taip pat tais atvejais, kai jų valdomo labai pralaidaus tinklo kūrimas visiškai ar iš dalies yra finansuojamas valstybės, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;

2) nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įpareigojimus būtų pakenkta naujo elektroninių ryšių tinklo kūrimo, visų pirma vykdant mažesnio masto regioninius projektus, ekonominiam arba finansiniam perspektyvumui.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti įpareigojimus elektroninių ryšių tinklų teikėjams bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą, taip pat įpareigojimus sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos. Šie įpareigojimai gali būti nustatomi, jeigu to reikia viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti konkrečioje teritorijoje, kurioje nėra teikiamos prieigos prie galutinių paslaugų gavėjų paslaugos sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti šioje dalyje nurodytus įpareigojimus tik tuo atveju, kai tokių įpareigojimų galimybė buvo aiškiai numatyta skiriant radijo dažnius (kanalus) ir tokių įpareigojimų nustatymas yra pateisinamas tuo, kad teritorijoje, kurioje bus taikomi šie įpareigojimai, elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimas yra apsunkintas ekonominių ir fizinių kliūčių, todėl galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis yra ribotos arba jų nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad įpareigojimų bendrai naudoti pasyviąją elektroninių ryšių infrastruktūrą arba įpareigojimų sudaryti susitarimus dėl vietinės tarptinklinio ryšio prieigos nepakanka elektroninių ryšių infrastruktūros, reikalingos viešiesiems elektroninių ryšių tinklams ir (arba) viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms, teikiamoms naudojant radijo dažnius (kanalus), teikti, įrengimo problemai spręsti, gali nustatyti įpareigojimus dalytis aktyviąja elektroninių ryšių infrastruktūra.

8. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama poreikį nustatyti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus įpareigojimus, atsižvelgia į:

1) poreikį kuo labiau didinti junglumą visoje Europos Sąjungoje, ties pagrindiniais transporto keliais ir tam tikrose teritorijose, taip pat į galimybę pagerinti galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų pasirinkimą ir kokybę;

2) efektyvų radijo dažnių (kanalų) naudojimą;

3) bendro naudojimo technines galimybes ir susijusias sąlygas;

4) infrastruktūra grindžiamos ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos būseną;

5) technologines naujoves;

6) poreikį skatinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą.

9. Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimai suteikti prieigą ir (arba) nustatytos prieigos suteikimo sąlygos turi būti objektyvios, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės, o atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 metus nuo sprendimo įpareigoti suteikti prieigą priėmimo dienos įvertina įpareigojimo taikymo rezultatus ir vadovaudamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis nusprendžia, ar juos panaikinti ir (arba) pakeisti.

10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ūkio subjektas gali atsisakyti suteikti prieigą, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti tinklo saugumą.

11. Ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad prieš derybas dėl prieigos, šių derybų metu ir vėliau iš kitų ūkio subjektų gauta informacija, išskyrus informaciją, kuri šiame įstatyme nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis negali būti konfidenciali, būtų naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta, ir būtų užtikrintas perduodamos ar saugomos informacijos konfidencialumas. Tokia informacija negali būti perduodama jokioms kitoms šalims, ypač kitiems ūkio subjekto padaliniams, dukterinėms įmonėms ar partneriams, kuriems tokia informacija galėtų suteikti konkurencinį pranašumą. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti taisykles, detalizuojančias šiuos reikalavimus užtikrinančias priemones.

12. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir kai tai pateisinama šio įstatymo tikslais, turi teisę savo iniciatyva nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems atvejams taikomomis taisyklėmis bei mutatis mutandis šio įstatymo 16 straipsnio 12 ir 14–18 dalyse nustatytomis taisyklėmis.

13. Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi ginčą tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, jeigu viena iš ginčo šalių yra elektroninių ryšių tinklų teikėjas, kuriam nustatyti šiame straipsnyje nurodyti įpareigojimai, sprendime dėl ginčo gali šiam teikėjui nustatyti įpareigojimą dalytis radijo dažniais (kanalais) su elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoju tam tikroje teritorijoje.

14. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, taip pat parengia gaires, kad pagal šio straipsnio 9 dalį nustatyti įpareigojimai būtų naudingi tam tikroje geografinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą yra mažos ir vidutinės įmonės, bei operatoriams.