34 straipsnis. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka

1. Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, taip pat Reglamento (ES) 2024/1309 13 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytus ginčus (toliau – ginčai pagal Reglamentą (ES) 2024/1309). Ginčams pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 nagrinėti šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek kitaip nenustatyta Reglamente (ES) 2024/1309. Nagrinėjant ginčus pagal Reglamentą (ES) 2024/1309, bendrosios fizinės infrastruktūros įrengimo valstybinę priežiūrą atliekančios ir (arba) kitos kompetentingos institucijos privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo Ryšių reguliavimo tarnybos prašymo gavimo dienos pateikti išvadą dėl ginčo esmės (ieškovo prašymo, atsakovo paaiškinimų).

2. Tuo atveju, jeigu ginčas dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ar tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų, iš kurių bent vienas veikia Lietuvos Respublikoje, o kitas (kiti) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šis ginčas gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai informuoja Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją ir prašo jos pateikti nuomonę dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi ginčui išnagrinėti. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis neužkerta kelio imtis šio straipsnio 11 dalyje nurodytų veiksmų, tačiau sprendimas dėl ginčo gali būti priimtas tik gavus Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonę.

3. Ūkio subjektas, kuris kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išnagrinėtų ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai prašoma atnaujinti ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą moka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nustatytą užmokestį. Ieškovo prašymu atsakovas sprendimu, kuriuo visiškai ar iš dalies yra tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, gali būti įpareigojamas atlyginti ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, proporcingą patenkintų reikalavimų dydžiui. Jeigu konkretaus ginčo nagrinėjimo sąnaudos viršijo ieškovo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, turi teisę, atsižvelgdama į tai, ar tenkinami ir kokia apimtimi tenkinami prašyme išnagrinėti ginčą išdėstyti reikalavimai, tai yra proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui, paskirstyti šalims ginčo nagrinėjimo sąnaudas. Atsisakiusi priimti prašymą išnagrinėti ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba grąžina ieškovui jo sumokėtą užmokestį už ginčo nagrinėjimą, o palikusi prašymą išnagrinėti ginčą nenagrinėtą ar nutraukusi ginčo nagrinėjimą, Ryšių reguliavimo tarnyba ieškovo sumokėto užmokesčio už ginčo nagrinėjimą negrąžina.

4. Šalies, kurios naudai priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba, priimdama sprendimą dėl ginčo, gali įpareigoti kitą šalį atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę į išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimą, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčą, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais ir šio įstatymo tikslais, taip pat mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nurodytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principais tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

6. Prašymo išnagrinėti ginčą priėmimui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 1–4 dalių nuostatos.

7. Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako priimti prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu:

1) ji nėra kompetentinga tokį ginčą nagrinėti;

2) yra įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ar teismo nutartis priimti ieškovo pateiktą prašymo išnagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

3) Ryšių reguliavimo tarnyba ar teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą nagrinėti arbitražui, o atsakovas prieštarauja, kad ginčas būtų nagrinėjamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;

5) ūkio subjekto vardu prašymą išnagrinėti ginčą padavė neįgaliotas asmuo.

8. Ryšių reguliavimo tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėja šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:

1) ieškovas atsisakė prašymo išnagrinėti ginčą ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino;

2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

3) šalys sudarė taikos sutartį ir Ryšių reguliavimo tarnyba ją patvirtino; šiuo atveju taikos sutartis laikoma vykdytinu Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu;

4) atsakovas pripažino prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus ir Ryšių reguliavimo tarnyba jį patvirtino.

9. Ryšių reguliavimo tarnyba palieka nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėjo šio straipsnio 7 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu prašymas išnagrinėti ginčą yra su trūkumais, tarp jų nesumokėtas užmokestis Ryšių reguliavimo tarnybai už ginčo nagrinėjimą ar nepateikti duomenys, patvirtinantys šio užmokesčio sumokėjimą, ir ieškovas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.

10. Ryšių reguliavimo tarnyba sustabdo ginčo nagrinėjimą, jeigu:

1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (sustabdoma tol, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos); jeigu tokiu atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;

2) Ryšių reguliavimo tarnyboje nagrinėjamas kitas ginčas ar teisme nagrinėjama kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas sustabdomas.

11. Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl jai pateikto prašymo išnagrinėti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatos. Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai jas Ryšių reguliavimo tarnyba bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva panaikina ar pakeičia anksčiau. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Skundo padavimas teismui nesustabdo ginčo nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje. Skundas teismui pateikiamas ir nagrinėjamas šio straipsnio 18 dalyje nustatyta tvarka.

12. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Atsakovas visada turi teisę susipažinti su prašymo išnagrinėti ginčą tekstu, o ieškovas visada turi teisę susipažinti su atsiliepimo tekstu. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus Ryšių reguliavimo tarnybai, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų bei asmenų, dalyvaujančių ginčo nagrinėjime, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų, kuriais išnagrinėjamas ginčas, nuorašus, apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimus ir naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės. Ieškovas turi teisę atsisakyti prašymo išnagrinėti ginčą. Atsakovas turi teisę pripažinti prašyme išnagrinėti ginčą keliamus reikalavimus. Šalys gali užbaigti ginčo nagrinėjimą taikos sutartimi. Ginčo šalys, kiti suinteresuoti ūkio subjektai ir asmenys, dalyvaujantys ginčo nagrinėjime, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai ir bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnyba.

13. Ryšių reguliavimo tarnyba ginčą nagrinėja rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš ginčo šalių ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio ginčo nagrinėjimo posėdžio metu. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti ginčą. Ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti ginčą uždarame posėdyje.

14. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau.

15. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą dėl:

1) ginčo, kilusio dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo išnagrinėti ginčą priėmimo dienos, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus; 4 mėnesių terminas Ryšių reguliavimo tarnybos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas, kai dėl išimtinių aplinkybių ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko, tačiau ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą terminą pratęsiant ne ilgiau kaip 4 mėnesiams;

2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ginčų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos nuomonės pateikimo dienos ir kuo labiau į ją atsižvelgdama;

3) ginčų pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 per šiame reglamente nustatytus terminus.

16. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus terminui, nustatytam šio straipsnio 20 dalyje, per kurį ginčo šalys turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tuo atveju, kai pagal šio straipsnio 19 dalį yra paduodamas skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas, išskyrus dalį dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo, įsiteisėja ir yra privalomas vykdyti šioje dalyje nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti nuo jų priėmimo dienos.

17. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės nustato tvarką, kuria ginčo šalys ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, dalyvavę ginčo nagrinėjime, nurodo, kuri informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims pateikiamas išsamus motyvuotas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo.

18. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai atsisakyti priimti prašymą išnagrinėti ginčą, palikti nenagrinėtą prašymą išnagrinėti ginčą, sustabdyti ginčo nagrinėjimą, taip pat kiti procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant ginčą, užkertantys kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo neskundžiama.

19. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalis dėl šalies išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu, atlyginimo per 7 kalendorines dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo įteikimo suinteresuotam ūkio subjektui ar asmeniui dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVI skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl šioje dalyje nurodytos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dalies neskundžiama. Ši dalis netaikoma, kai ginčo šalys kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą pagal šio straipsnio 20 dalį.

20. Ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

21. Įsiteisėjęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas (taip pat ir nagrinėjant ginčą priimti procedūriniai sprendimai) yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

22. Ginčo nagrinėjimo procedūra Ryšių reguliavimo tarnyboje gali būti atnaujinta, mutatis mutandis vadovaujantis Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatyta tvarka.

23. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų tarp ūkio subjektų ir ginčų pagal Reglamentą (ES) 2024/1309 nagrinėjimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išnagrinėti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, detalizuojami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, taip pat nustatoma detali ginčų nagrinėjimo procedūra.

24. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimą padeda organizuoti ir Tarybai pasiūlymus dėl ginčų sprendimo teikia Tarybos pirmininko iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų sudaryta komisija. Komisijos darbo tvarką nustato Taryba.

25. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji šiems ūkio subjektams tarpininkautų ir (arba) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šiuo įstatymu reguliuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo sprendimo. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato tokių procedūrų taisykles.

26. Šis straipsnis netaikomas ginčams, susijusiems su tarpvalstybiniu radijo dažnių (kanalų) koordinavimu. Šie ginčai sprendžiami šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punkto b papunktyje nustatyta tvarka.