24 straipsnis. Kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai

1. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, įpareigojimus, susijusius su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant įpareigojimus teikti prieigą tokiomis kainomis, kurios būtų pagrįstos sąnaudomis (atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečioms prieigos rūšims teikti, kai atitinkamos rinkos tyrimo metu nustatoma, kad veiksmingos konkurencijos trūkumas (ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, buvimas) reiškia, kad atitinkamas ūkio subjektas galėtų palaikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams. Spręsdama, ar kainų kontrolės įpareigojimas yra būtinas, Ryšių reguliavimo tarnyba atsižvelgia į poreikį skatinti konkurenciją ir užtikrinti ilgalaikius galutinių paslaugų gavėjų interesus, susijusius su elektroninių ryšių tinklų plėtra, ypač labai pralaidžių tinklų kūrimu ir naudojimu. Siekiant skatinti ūkio subjektų investicijas, įskaitant investicijas į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą, nustatant įpareigojimus, atsižvelgiama į ūkio subjekto teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, apskaičiuotą įvertinus naujų investicijų į elektroninių ryšių tinklų plėtrą ir technologijų vystymą riziką.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba nenustato įpareigojimų ar priima sprendimą panaikinti šiame straipsnyje numatytus įpareigojimus, jeigu nustato, kad egzistuoja mažmeninių elektroninių ryšių paslaugų kainų konkurencinis spaudimas ir bet kuris pagal šio įstatymo 18–22 straipsnius nustatytas įpareigojimas, įskaitant kartu su nediskriminavimo įpareigojimu nustatytą reikalavimą atlikti ekonominio atkartojamumo testą, užtikrina veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad tikslinga nustatyti kainų kontrolės įpareigojimą, taikomą teikiant prieigos prie esamų elektroninių ryšių tinklo elementų paslaugas, ji turi įvertinti nuspėjamų ir stabilių didmeninių kainų teikiamą naudą užtikrinant ūkio subjektų patekimą į atitinkamą rinką ir paskatas ūkio subjektams kurti naujus ir plėtoti esamus elektroninių ryšių tinklus.

3. Nustatytas sąnaudų padengimo mechanizmas ir (arba) kainų nustatymo metodikos turi skatinti elektroninių ryšių tinklų plėtrą, efektyvumą ir ilgalaikę konkurenciją ir, kiek įmanoma, padidinti naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Tam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba gali atsižvelgti į kainas, siūlomas palyginamose konkurencingose elektroninių ryšių rinkose.

4. Įrodinėjimo našta, kad ūkio subjekto, įpareigoto kainas grįsti sąnaudomis, kainos yra pagrįstos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, tenka ūkio subjektui, įpareigotam kainas grįsti sąnaudomis. Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų ir (arba) tinklų teikimo sąnaudos. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Jeigu ūkio subjektas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad jo nustatytos kainos yra sąnaudomis nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Kol ūkio subjektas, įpareigotas kainas grįsti sąnaudomis, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti laikiną aukščiausią kainų ribą, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas: lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį ir kitais būdais.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad ūkio subjektas, kuriam nustatytas įpareigojimas, susijęs su kainų kontrole, pagrįstų kainas, ir nustatyti privalomą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 kalendorinių dienų, tam atlikti. Ūkio subjektui per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą neįrodžius kainų pagrįstumo, laikoma, kad kainos yra nepagrįstos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektas Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti pakeisti kainas arba nustatyti aukščiausią kainų ribą lygindama atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į geriausią Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

6. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, įpareigoja ūkio subjektą įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, ūkio subjektas privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus terminus ir šios institucijos nustatytomis sąlygomis bei tvarka parengti sąnaudų apskaitos sistemą, paskelbti jos aprašymą, jį pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Ši sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, privalomą taikyti didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams ar konkrečiam ūkio subjektui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Ryšių reguliavimo tarnyba privalo paskelbti savo interneto svetainėje. Ryšių reguliavimo tarnyba patikrina, ar ūkio subjekto sąnaudų apskaita atitinka sąnaudų apskaitos taisykles bei kitus teisės aktus, jo parengtą ir (arba) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaro sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita turi būti skelbiama kartą per metus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytas taisykles.

7. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nusprendžia nenustatyti balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausių kainų, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pagal šio įstatymo 16 straipsnį atlikti atitinkamų rinkų tyrimus, kad įvertintų, ar būtina nustatyti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką šiose atitinkamose rinkose. Tuo atveju, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia atitinkamoje rinkoje nustatyti sąnaudomis pagrįstas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba šias kainas apskaičiuoja laikydamasi Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamo balso skambučių užbaigimo paslaugų kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Tuo atveju, jeigu Europos Komisija nustato balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų didžiausias kainas, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai taiko šias kainas, ir turi teisę reikalauti, kad šie teikėjai pakeistų jų taikomas balso skambučių užbaigimo viešuosiuose mobiliojo ir (arba) fiksuotojo ryšio tinkluose paslaugų kainas, jeigu jos neatitinka Europos Komisijos nustatytų kainų. Ryšių reguliavimo tarnyba teikia Europos Komisijai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai ataskaitas, kaip vykdomi šioje dalyje nurodyti įpareigojimai.