1 punktas

1. Geros augalų apsaugos praktikos (toliau – GAAP)

taisyklės parengtos vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir

panaikinančiu Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1)

55 straipsniu bei Europos ir Viduržemio jūros šalių Augalų apsaugos

organizacijos (toliau – EAAO) standartais.

2.

GAAP taisyklės reglamentuoja pagrindinių lauko, daržo ir sodo augalų apsaugą

nuo kenksmingųjų organizmų.

3.

GAAP taisyklės skirtos augalų apsaugos produktų naudotojams, konsultantams ir

augalų apsaugos specialistams.

Vartojamos

sąvokos

4.

Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Augalų

apsaugos planas – planavimo

dokumentas, kuriame nustatyti augalų apsaugos produktų ir kitų priemonių

naudojimo kiekybiniai uždaviniai, tikslai, priemonės ir grafikai, augalų

apsaugos produktų platintojų, augalų apsaugos konsultantų ir profesionaliųjų

naudotojų mokymas, visuomenės švietimas augalų apsaugos nuo kenksmingųjų

organizmų klausimais, vadovaujantis integruotos kenksmingųjų organizmų

kontrolės principais, siekiant sumažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

Gera

augalų apsaugos praktika – praktika,

kai laikantis registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, atsižvelgiant

į vietos sąlygas ir agrotechnines bei biologines augalų kontrolės galimybes,

parenkamas toks tam tikrų augalų arba augalinių produktų apdorojimo augalų

apsaugos produktais laikas ir tokia tų augalų apsaugos produktų dozė, kad būtų

užtikrintas kuo didesnis augalų apsaugos produktų veiksmingumas naudojant

mažiausią būtiną augalų apsaugos produktų kiekį.

Integruota

kenksmingųjų organizmų kontrolė –

augalų apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų metodų parinkimas, ekonomiškai ir

ekologiškai pagrįstas augalų apsaugos produktų ir kitų priemonių naudojimas

siekiant sustabdyti kenksmingųjų organizmų populiacijos vystymąsi, mažinti

riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, išauginti sveikus augalus ir kuo mažiau

pažeisti ekosistemas. Pirmenybė teikiama necheminėms kenksmingųjų organizmų

kontrolės priemonėms.

Kitos

taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų

apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB

ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) sąvokas.

Bendrieji reikalavimai

5.

Augalų apsaugos produktai turi būti naudojami tinkamai vadovaujantis

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB)

Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir

panaikinančiu Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB, Lietuvos Respublikos

augalų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais ir kitais teisės aktais, Augalų

apsaugos planu bei šiomis GAAP taisyklėmis.

6.

GAAP rekomendacijos taikomos rengiant Augalų apsaugos planą, kuriame produktų

naudojimo laikas nurodomas pagal augalo vystymosi tarpsnius, taip pat pagal

prognozių signalus bei vizualinį pasėlių stebėjimą ir vietinį patyrimą.

Agrotechninės augalų apsaugos priemonės

7.

Svarbios agrotechninės priemonės, mažinančios kenksmingųjų organizmų daromą

žalą augalams ir augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį, yra:

7.1.

atsparių veislių parinkimas;

7.2.

sėjomainos laikymasis;

7.3.

tinkamas greta augančių augalų parinkimas;

7.4.

dirvos paruošimas sėjai;

7.5.

subalansuotas tręšimas;

7.6.

sėklos ir sodinamosios medžiagos kokybė;

7.7.

optimalūs sėjos ir sodinimo terminai;

7.8.

sėklos įterpimo gylis;

7.9.

sėklos norma.

Kenksmingieji organizmai ir jų ekonominės žalingumo ribos

8.

Prieš augalų apsaugos produktų naudojimą reikia įvertinti kenksmingųjų

organizmų žalingumo ribas ir priimti sprendimą dėl produktų naudojimo

tikslingumo.

9.

Sprendimą dėl augalų apsaugos produktų naudojimo tikslingumo turi priimti pats

naudotojas, įvertinęs situaciją kiekviename numatomame apdoroti lauke.

10.

Priimant sprendimus dėl augalų apsaugos produktų naudojimo tikslingumo, esant

galimybei, reikia naudotis specialiomis kompiuterių programomis, naudojančiomis

automatinių meteorologijos stotelių sistemingai renkamus duomenis, bei

specialistų pateikta informacija apie fitosanitarinę situaciją konkrečiame

pasėlyje.

11.

Kompiuterinės programos leidžia parinkti optimalų augalų apsaugos produktų

naudojimo laiką, mažesnes jų normas arba rekomenduoja visiškai jų nenaudoti.

12.

Esant galimybei, reikia naudoti vieną efektyvų augalų apsaugos produktą nuo

dviejų ar daugiau kenksmingųjų organizmų, negu naudoti atskirai du ar daugiau

augalų apsaugos produktų.

Registruoti augalų apsaugos produktai

13.

Registruotų augalų apsaugos produktų sąrašas ir jų etiketės skelbiamos

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.vatzum.lt.

14.

Konsultavimo tarnybos specialistai bei pardavėjai teikia informaciją augalų

apsaugos produktų naudotojams.

Veikliųjų

medžiagų ir augalų apsaugos produktų formų parinkimas

15.

Augalų apsaugos produktą reikia naudoti tik tada, kai kitos efektyvios ir

ekonomiškai tinkamos alternatyvos nenaikina kenksmingųjų organizmų.

16.

Priėmus sprendimą naudoti augalų apsaugos produktą, reikia pasirinkti veikliąją

medžiagą ir augalų apsaugos produkto formą, efektyviausią prieš kenksmingąjį

organizmą. Renkantis atsižvelgiama į:

16.1.

saugesnius žmonėms ir aplinkai;

16.2.

selektyvumą;

16.3.

mažesnę kenksmingųjų organizmų atsparumo išsivystymo riziką.

Augalų apsaugos produktų normos ir reikalingi tirpalo

kiekiai

17.

Augalų apsaugos produktų normos nurodytos jų etiketėse. Negalima naudoti

didesnių nei registruotų normų. Normos mažinimas galimas, jei tai efektyvu.

18.

Tirpalo kiekis priklauso nuo augalo dydžio ir skirtingų tokių augalų vystymosi

tarpsnių.

Purškimų skaičius, laikas ir dažnumas

19.

Kenksmingųjų organizmų kontrolei būtina atlikti tik reikalingą purškimų

skaičių, bet ne didesnį, negu nurodyta etiketėse. Purškimų skaičius gali žymiai

keistis tiek atskirais sezonais, tiek ir skirtingose vietovėse.

20.

Optimalaus pirmojo purškimo laikas tuomet, kai kenksmingųjų organizmų

populiacija gausėja ir jie tampa aktyvūs. Tai nustatoma pagal prognozių sistemą

(meteorologiniai duomenys, aktyvių temperatūrų sumos), tiesioginis kenkėjų

stebėjimas, feromoninės gaudyklės ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į

vietinę patirtį (ypač konsultavimo specialistų ir ūkininkų) ir

svarbiausia – remtis betarpiu pasėlių būklės vertinimu.

21.

Purškimo režimas priklauso ir nuo sąveikos tarp augalų apsaugos produkto normos

ir purškimo dažnumo (didesne norma purkšti rečiau, mažesne – dažniau), bet

tik leistinos normos ribose.

22.

Paskutinio purškimo augalų apsaugos produktais laikas toks, kad iki derliaus

nuėmimo būtų išsaugotas reikalingas intervalas, kuris nurodytas produktų

etiketėje.

Augalų apsaugos technika ir jos naudojimo metodai

23.

Purškimui galima naudoti tik tuos purkštuvus, kurie turi purkštuvų pažymėjimus.

24.

Purškiant augalus, būtina naudoti technologines vėžes arba gaires.

25.

Operatorius turi būti apmokytas ir turi turėti Augalų apsaugos kursų baigimo

pažymėjimą.

26.

Purškimui tirpalo reikia paruošti tiek, kiek reikia išpurkšti numatytame plote.

Išplovus purkštuvą, paplavas reikia išpurkšti ant tų pačių augalų.

27.

Draudžiama purkštuvus plauti ar išpilti paplavas tokiose vietose, iš kurių

galėtų patekti į vandens telkinius ar drenažą.

28.

Purkšti taip, kad tirpalo dulksna nepatektų ant gretimo lauko ar sodybų.

Biologinės priemonės