36 punktas

36. Lemai

yra mėlynos spalvos 3,5–5 mm dydžio vabalai, kurie maitinasi rugių lapais,

palikdami pailgas kiaurymes. Lervos kuprotos, geltonos spalvos, juodomis

galvomis. Jų visas kūnas padengtas rudomis ar juodomis gleivėmis.

Besimaitindamos lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus baltus dryžius.

Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį.

Pagrindiniai

apsaugos principai

37.

Rugiai turėtų būti tikrinami. Lemų žalingumo riba nėra nustatyta. Atskirais

metais jie reiškiasi gana gausiai. Dažniausiai nuo lemų atskirai naudoti

insekticidų nereikia, tačiau purškiant pasėlius insekticidais nuo kitų kenkėjų,

rugiai apsaugomi ir nuo lemų.

Švedinės

muselės (Oscinella frit)

38.

Tai smulkios, 3 mm kūno ilgio muselės. Jų lervos gelsvai baltos, bekojės,

suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų

centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per

metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių tik rudeninė gali

kenkti rugių pasėliuose.

Pagrindiniai apsaugos principai

39.

Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais, kai

pasiekiama žalingumo riba. Tiek žieminiuose, tiek vasariniuose javuose žalingas

yra laikomas toks gausumas, kai, javams turint 1–3 lapelius, šimtu

entomologinio graibštelio dvigubų mostų sugaunama ne mažiau kaip

30 muselių. Švedinės muselės deda kiaušinėlius tik orui sušilus iki 16°C. Neankstinant rugių sėjos,

augalai pereina pavojingą pažeidimui tarpsnį vėsesniu metu ir tuo būdu išvengia

pažeidimo.

Piktžolės

40.

Piktžolės stelbia rugius, konkuruoja su jais dėl vandens, mineralinių medžiagų.

Dėl piktžolių poveikio mažėja derlius, prastėja jo kokybė, derlių užteršia

piktžolių sėklos ir vegetatyvinės dalys. Rugių pasėliuose ypač žalingos

žieminės piktžolės dirvinė smilguolė ir ruginė dirsė, kurios prisitaikiusios

augti su žiemkenčiais, taip pat ir žiemojančiosios – sudygusios rudenį ir

peržiemojusios skrotelės tarpsnyje. Vasarinės vienametės piktžolės daugiau

žalos padaro išretėjusiuose pasėliuose. Piktžolių naikinimas rugių pasėliuose

yra vienas iš svarbių kviečių auginimo technologijos elementų.

Pagrindiniai

apsaugos principai

41.

Piktžolės rugių pasėliuose yra daugiausiai naikinamos cheminiu metodu, tačiau

yra tinkamas ir agrotechninis metodas, kuris naudojamas prieš kviečių sėją ir

jų vegetacijos metu, pvz., priemonės, padedančios augalams konkuruoti,

mechaninis piktžolių naikinimas. Vienaskiltės ir dviskiltės piktžolės

naikinamos mechaniškai, žemės dirbimu, ir purškiant herbicidais priešsėlinio

augalo ražienas. Tai svarbu ir reikalinga, kai sėklos guolį numatoma ruošti be

arimo. Rugių auginimo agrotechnika: arimas ir akėjimas prieš sėją ir, jeigu

reikia, lengvas akėjimas ir/ar volavimas po sėjos, siekiant pagerinti sėklos

guolį. Sėklos guolio ruošimo būdai priklauso nuo dirvožemio tipo, dirvos

savybių ir nuo ruošimo laiko. Tikslas – užversti ir paslėpti priešsėlio

liekanas, sunaikinti piktžolių populiaciją ir sudaryti optimalias sąlygas, kad

sparčiai ir tolygiai sudygę augalai galėtų konkuruoti su piktžolėmis, ir iš anksto

numatyti, kad dirvos grumsteliai maksimaliai aktyvuotų herbicidų likučius,

t. y. nebūtų didelių grumstų.

42.

Rugių pasėliai herbicidais gali būti purškiami prieš sėją, prieš sudygimą, po

sudygimo ir prieš derliaus nuėmimą. Sprendimas naikinti piktžoles priimamas

remiantis ekonomine žalingumo riba, jeigu jos yra nustatytos (įskaitant riziką,

kad gali subręsti ir išsisėti agresyvių piktžolių rūšių sėklos), ar remiantis

bendromis žiniomis apie lauką, kai planuojama herbicidus naudoti prieš

piktžolių sudygimą. Vienametes vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles galima

naikinti rudenį, jeigu tikimasi, kad piktžolėtumas pasieks žalingumo ribą.

Būtina tinkamai parinkti herbicidus, veikiančius per dirvą ir per lapus. Šio

purškimo nereikės vėlyvos sėjos augalų ir mažo piktžolėtumo pasėliuose.

Pavasariniam purškimui tinka herbicidai, veikiantys per lapus, ir jie

naudojami, kai vienamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių skaičius

pasiekia žalingumo ribą ar kai piktžolės yra sudygusios iš priešsėlio, ar kai

vyrauja pavasarinio dygimo piktžolės.

43.

Pavasarį, purškiant per lapus veikiančius herbicidus, turi būti palankios

sąlygos augalų ir piktžolių augimui. Tiksliai nustatytas rugių ir piktžolių

vystymosi tarpsnis padeda išvengti herbicidų neveiksmingumo dėl per didelių

piktžolių ir žalos rugiams. Turi būti apgalvota rizika po rugių auginamiems

augalams.

44.

Yra žinomas kai kurių piktžolių atsparumas tam tikrų cheminių grupių

herbicidams. Dėl atsparumo herbicidams rizikos ir jos mažinimo reikia

vadovautis naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis ir informacija, pateikta

tinklapyje www.hracglobal.com.