83 punktas

83. Ditylenchus

dipsaci taip pat gali parazituoti morkose. Nematodai Longidorus spp.

ir Trichodorus spp. Dažniau aptinkami smėlėtose ir smėlio-molio dirvose.

Kenkėjai

plinta su užkrėstais augalais, žeme, įrankiais, laistomu vandeniu.

Pagrindiniai

apsaugos principai

84.

Svarbiausia yra sėjomaina.

Pankolis

(Foeniculum vulgaris)

85.

Tai ilgos dienos augalai, augdami šiltai ir šviesiai, subrandina žiedus, bet ne

šakniavaisius. Europoje auginami kaip vienmetis augalas dėl valgomų

šakniavaisių išaugančių lapų pagrinde (var. Dulce). Daugiametė

forma auginama kaip prieskoninis augalas (lapai, sėklos). Pankoliams dirva turi

būti humusinga, išpurenta ir gili, gerai įtręšta. Galima sėti tiesiai į atvirą

dirvą. Vieta turi būti saulėta, šilta. Kadangi pankoliai bijo šalčio, reikia

uždengti plėvele. Šakniavaisiniai pankoliai subręsta po 12 savaičių,

derlius imamas nuo vidurvasario iki rudens. Kai lapų pagrinde šaknis pradeda

pūstis, reikia apkasti žemėmis, kad šakniavaisis būtų baltos spalvos. Kenkėjai

retai apninka augalus, todėl apsaugos priemonių naudojimas nebūtinas.

Dėmėtligė

(Phytophthora syringae)

86.

Dirvos grybas Phytophthora syringae sukelia dėmėtligę. Zoosporos

pasklinda drėgnoje žemėje, laistant, su lietumi ir infekuoja augalą dažniausiai

per žaizdeles ir natūralias ertmes, kaip žiotelės.

Pagrindiniai

apsaugos principai

87.

Laikytis pagrindinių agrotechnikos reikalavimų. Vengti per didelės drėgmės ir

bereikalingų augalo mechaninių sužalojimų. Esant matomiems ligos požymiams

galimas purškimas fungicidais.

Kitos

ligos

88.

Cercosporidium punctum sukelia dėmėtligę ant pankolių ir petražolių lapų ir

visų antžeminių augalo dalių. Phomopsis foeniculi nesenai nustatytas

Prancūzijoje kaip pankolių nykimo priežastis. Nėra būtinybės naudoti augalų

apsaugos produktų nuo šių ligų.

89.

Erysiphe heraclei sukelia miltlige. Miltligė plinta šiltu ir sausu oru,

ypač stresu paveiktame pasėlyje. Pasėlį, esant drėgmės stygiui, reikia

laistyti. Plasmopara nivea sukelia netikrąją miltligę.

90.

Sclerotinia sclerotiorum užkrečia pankolius, būtina sėjomaina. Helicobasidiumpurpureum

sukelia violetinį šaknų puvinį.

Piktžolės

91.

Auginant pankolius yra tie patys piktžolių kontrolės principai, kaip auginant

kitas skėtinių šeimos daržoves. Tačiau gali būti apribota kai kurias herbicidų

veikliąsias medžiagas naudoti pankolių pasėliuose.

Pastarnokas

92.

Pastarnokai (Pastinaca sativa) auginami kaip morkos. Juos parazituoja

tie patys, kaip ir morkas, ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Yra ir keletas

specifinių patogenų.

Vėžys

(Itersonilia pastinacae)

93.

Vėžys pasireiškia dviejomis formomis: kaip tamsiai rudos spalvos vėžio

pažeidimai ant šaknų arba/ir vyraujanti juoda su violetiniu atspalviu, ypač

vyraujant drėgniems orams. Panašius pažeidimus sukelia kiti grybai Phoma

complanata ir Mycocentrospora acerina. Itersonilia pastinacae gali

taip pat pažeisti lapus, sukeldamas nekrotines dėmes, aptinkamas ant sėklų ir

augalinių liekanų, kurie yra infekcijos šaltinis.

Pagrindiniai

apsaugos principai

94.

Turi būti sveika sėkla, auginamos atsparios/tolerantiškos ligai veislės.

Kaupimas mažina sporų patekimo nuo lapų ant šaknų riziką.

Virusai

95.

Pastarnokai yra kelių virusų augalai-šeimininkai. Parsnip mosaic potyvirus (ParMV)

yra pernešamas Cavariella aegopodii, Cavariella theobaldi ir Myzus

persicae amarų. Parsnip yellow fleck sequivirus (PYFV) yra

pernešamas Cavariella aegopodii, Cavariella pastinacae. Virusai

sukelia jiems būdingus pažeidimus. Pirmiausiai turi būti gera amarų kontrolė.

Piktžolės

96.

Piktžolių kontrolė auginat pastarnokus tokia, kaip auginant morkas. Tačiau

ankstyvame augimo tarpsnyje pastarnokai yra itin silpni konkurentai, todėl

būtina gerai paruošti dirvą ir sunaikinti daugiametes piktžoles. Pastarnokai

yra jautresni herbicidų veikliosioms medžiagoms nei morkos, todėl jų

panaudojimas yra labai ribotas.

Skėtinių

šeimosprieskoninės daržovės

97.

Daugiausiai iš prieskoninių daržovių yra auginamos petražolė (Petroselinum

crispum) ir kalendra (Coriandrum sativum). Abi daržovės gali būti

auginamos lauke ir po priedangomis. Sėkloms kaip prieskoninis augalas Europoje

auginamas kmynas (Carum carvi). Kitos skėtinių šeimos prieskoninės

daržovės gali būti auginamos tik dalyje Europos šalių, pvz., daržinis builis (Anthriscus

cerefolium), krapas (Anethum graveolens). Vaistinė gelsvė (Levisticum

officinalis), kvapioji garduoklė (Myrrhis odorata), šventagaršvė (Angelica

archangelica) ir kiti auginami daugiausiai privačiose plotuose.

98.

Kaip ir pagrindinių skėtinių daržovių (morkos, salierai) atveju, pagrindinės

GAAP taisyklės yra tos pačios prieskoninėms daržovėms: sėjomaina, nepiktžolėtos

dirvos. Paprastai prieskoninės daržovės yra mažiau pažeidžiamos patogeninių

organizmų nei tos pačios šeimos daržovės. Tam įtakos turi tai, kad prieskoninės

daržovės auginamos mažuose plotuose. Prieskoninėms daržovėms apsaugos produktų

naudojimas gali būti labai ribotas. Visoms lapinėms prieskoninėms daržovėms yra

svarbi lapų kokybė, nes jie dažnai naudojami dekoravimui. Todėl kenkėjų

kontrolė yra esminė.

Petražolės

99.

Labai atsparios šalčiui. Sėjama kovo–balandžio viduryje. Dygsta kelias

savaites. Šakniavaisinės petražolės užauga per 20–24 savaites. Derlius

paprastai nuimamas spalio mėnesį, bet galima petražoles palikti žiemoti,

pridengus eglišakėmis. O prireikus nuskinti. Jeigu temperatūra nebūna labai

žema, petražolės žaliuoja ir šaltu metų laiku. Toje pačioje vietoje petražoles

galima sėti ne anksčiau kaip po 3 metų.

Sklerotinis

puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

100.

Sclerotinia sclerotiorum pažeidžia petražoles šilu ir drėgnu oru.

Liga plinta dažniausiai ten, kur tanki lapija, grybas pirmiausiai puola

senstančius lapus. Europos dirvožemiuose grybas paplitęs plačiai.

Pagrindiniai

apsaugos principai

101.

Nėra sklerotiniam puviniui atsparių veislių. Reguliuoti augalų tankumą,

nepertręšti azotinėmis trąšomis. Augalų laistymas (kad nebūtų apvytusių lapų)

padeda išvengti belaikio lapų nykimo. Sėjomainos parinkimą apsunkina tai, kad

grybas S. sclerotiorum turi daug augalų-šeimininkų. Galima biologinė

apsauga naudojant antagonistinį grybą Coniothyrium minitans, kuris

neleidžia prasiskverbti S. sclerotiorum į augalo audinius.

Alternariozė

(Alternaria dauci)

102.

Liga gali sukelti daigų žūtį, lapuose dėmėtligę – netaisyklingos formos,

rudos dėmės su vos įžiūrimomis žalsvai juodomis apnašomis. Dėmės plinta,

susilieja, lapai gelsta ir nudžiūsta. A. dauci pernešamas su užkrėsta

sėkla, infekcija gali likti augalinėse liekanose, dirvoje. Didelis sergamumas

pasireiškia esant aukštai temperatūrai 22–24ºC ir laikantis drėgmei ant lapų

24 val. Optimali santykinė oro drėgmė sporuliacijai yra 96 proc.

Grybo vystymosi ciklas trunka 8–10 dienų.

Pagrindiniai

apsaugos principai

103.

Sėti sveikas, beicuotas sėklas. Efektyvus terminis sėklos apdorojimas

(20 min. mirkyti 54ºC vandenyje). Rudenį, nuėmus derlių, būtina nedelsiant

aparti visas augalų liekanas, kad neliktų užkrato kitiems metams.

Petražolių

septoriozė (Septoria petroselini)

104.

Petražolių septoriozė pasireiškia ant lapų, lapkočių netaisyklingų, rusvai rudų

su tamsesniu apvadu dėmių, kurios vėliau šviesėja, pavidalu. Septoriozės dėmės

apima vis naujus ir naujus petražolių lapus. Jos dažniausiai yra lapų pakraščiuose,

todėl sergantys lapai gelsta nuo pakraščių. Vegetacijos metu grybas plinta

piknosporomis, kurias išnešioja vėjas, ištaško lietaus lašai, gali pernešti

dirbantieji. S. petroselini pernešamas su sėkla, žiemoja dirvoje.

Pagrindiniai

apsaugos principai

105.

Nėra atsparių veislių. Sėti tik sveikas, beicuotas sėklas. Rekomenduojama

5 metų sėjomaina. Nuėmus petražolių derlių, reikia sunaikinti visas

liekanas. Giliai aparti arba sukasti dirvą. Laikytis sėjomainos – į tą

patį lauką petražoles sėti ne anksčiau kaip po 5 metų. Laistymas gali būti

vienas iš sporas platinančių reiškinių. Sėklų beicavimu gali būti padidinamas

petražolių atsparumas septoriozei, tačiau kai kurie beicai gali neigiamai

veikti sėklos dygimą. Fungicidais purkšti tuomet, kada yra matomi ligos

simptomai.

Šakniavaisio

ir viršūninis puvinys (Phytophthora primulae)

106.

Liga pasireiškia sunkiose, blogo laidumo dirvose. Sergantys augalai vysta, kol

galiausiai žūsta.

Pagrindiniai

apsaugos principai

107.

Nėra atsparių veislių. Pasėliam parinkti laidžias vandeniui dirvas. Auginti

galima neaukštose vagose ar pakeltose lysvėse. Fungicidais purškiama, kai

pasimato pirmi ligos požymiai, naudojant didesnį vandens kiekį.

Netikroji

miltligė (Peronospora sp.)

108.

Sergančių lapų viršutinėje pusėje atsiranda dėmės, apatinėje pusėje –

balsvas grybo apnašas.

Pagrindiniai

apsaugos principai

109.

Liga pasirodo drėgnuoju periodu. Sporos išplinta lietaus, laistomo vandens

pagalba. Fungicidais purškiama tik pasirodžius pirmiems ligos požymiams.

Miltligė

(Oidium sp.)

110.

Ant pažeistų miltlige lapų, lapkočių susidaro baltos grybienos apnašas.

Vegetacijos metu grybas plinta konidijomis, kurias platina vėjas. Liga plinta,

vyrauja, esant sausam ir karštam orui. Karštą vasarą liga gali būti ypač

žalinga. Jauni lapai ir atžalos jautresni.

Pagrindiniai

apsaugos principai

111.

Pasėlio laistymas, esant sausam orui, mažina ligos pasireiškimo riziką.

Fungicidais purškiama, kai pasimato pirmieji ligos požymiai.

Virusai

112.

Carrot motley dwarf virus komplekso virusai gali parazituoti petražolėse.

Virusų pernešėjai Cavariella aegopodii amarai. Amarų žala yra tiesioginė

ir netiesioginė, kai perneša virusus, ypač morkų raudonlapės (CRLV). Apkrėsti

augalai iki birželio pabaigos liepos mėn. gali atrodyti sveikai, bet vėliau

lapai rausvėja ir gelsta. Šis lapų spalvos pasikeitimas susietas su augalo

augimo sutrikimu. Sergančių petražolių derlingumas smarkiai krenta.

Pagrindiniai

apsaugos principai

113.

Griežta amarų kontrolė, ypač tais metais, kai jų yra gausu.

Morkinė

musė (Psila rosae)

114.

Visos petražolių veislės gali būti pažeidžiamos morkinės musės lervų.

Žalingesnės yra pirmos generacijos gegužės–birželio mėn. Antroji generacija

kenkia nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėn. Neauginti petražolių po kitų skėtinių

šeimos daržovių.

Amarai

115.

Daugiausiai kenkia Cavariell aegopodii (Gluosninis-morkinis amaras).

Kalendra