62 punktas

62. Ceutorhynchus

pallidactylus (sin.C. quadridens) kenkia įvairioms kopūstinėms

daržovėms. Vabalai yra 2,0–3,0 mm ilgio, pilki, padengti pilkais

žvyneliais. Lervos yra 3–5 mm ilgio, gelsvai baltos, bekojės, galva maža,

rudos spalvos. Pažeistų daigų stiebeliuose būna išgraužti išilginiai takai.

Tokie daigai skursta, labai lėtai auga, persodinti į lauką dažniausiai nuvysta

ir nudžiūsta. Panašiai gali būti pažeisti lapkočiai ir sėklojų ūgliai.

Kopūstinių stiebinių paslėptastraublių apnikti lapai gelsta ir lūžta, sėkliniai

ūgliai blogai vystosi, kartais išlūžta ir nuvysta. Žalingiausios kenkėjų

lervos. Žiemoja šių kenkėjų suaugėliai dirvoje. Dirvai sušilus 2 cm gylyje

iki 6° C, paslėptastraubliai

palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus pasėlius. Palankios sąlygos

kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus 9–12° C, o esant 20° C

temperatūrai, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindiniai

apsaugos principai

63.

Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo stiebinių paslėptastraublių yra tinkama

sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Nevėlinti daigų persodinimo į lauką, nes

peraugusius daigus dažniau puola paslėptastraublių lervos. Prieš sodinant

reikia atrinkti pažeistus, minkštais stiebeliais daigus. Daigyną įrengti toliau

nuo rapsų laukų, nes stiebiniai paslėptastraubliai juose būna labai išplitę.

Pastebėjus kenkėjus, rekomenduojama naudoti sisteminio poveikio insekticido

granules. Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų pasiteisina tik tuomet, kai jų

gausumas pasiekia žalingumo ribą 2–4 vabalai vidiniuose lapuose ant

25 augalų.

Rapsiniai

žiedinukai (Meligethes spp.)

64.

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos sėklojams padaro žiedinių pumpurų

formavimo tarpsniu. Kenkia tiek suaugėliai (pragraužia skylutes žiediniuose

pumpuruose, išėda kuokelius ir piesteles, dėl to pumpurai dažniausiai nubyra, o

jeigu nenubyra, iš jų išauga deformuotos ankštaros), tiek ir lervos, ypač jei jų

viename žiediniame pumpure daugiau negu dvi. Kenkia gegužės pabaigoje–birželio

pradžioje. Rapsiniai žiedinukai kenkia ir žiediniams kopūstams. Ypač daug šių

kenkėjų būna pamiškėse, krūmuotuose ir žole apžėlusiuose plotuose. Žiemoja

kenkėjai suaugėlių stadijoje pamiškėse po nukritusiais lapais arba dirvoje. Per

metus išsivysto viena šių kenkėjų generacija.

Pagrindiniai

apsaugos principai

65.

Vengti auginti daržoves šalia rapsų laukų. Rapsuose žiedinukai ypač išplinta

birželio–liepos mėnesiais. Žiedinukus reiktų purkšti, kai tik pasirodo pirmieji

kenkėjai. Migraciją iš rapsų laukų tinkamu laiku nuspėti padeda prognozavimo

metodai.

Atsparumo

mažinimo rekomendacijos

66.

Yra nustatytas rapsinių žiedinukų rezistentiškumas piretroidų klasės

insekticidams. Mažinant rapsinių žiedinukų atsparumo piretroidų klasės

insekticidams riziką, vadovautis naujausiomis rekomendacijomis, skelbiamomis

mokslo darbuotojų įvairiuose populiariuose leidiniuose, bei sekti informaciją

tinklalapyje www.irac-online.org/

Vikšrai

Kopūstinis

baltukas (Pieris brassicae)

67.

Jis kenkia gūžiniams ir žiediniams kopūstams: graužia lapus, apėsdami iš

pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes gyslas. Be kopūstų, vikšrai

minta krienų, garstyčių, rapsų, bastutinių piktžolių lapais. Pirmos kartos

vikšrai daugiau kenkia laukiniams augalams. Didžiausią žalą padaro antros

kartos vikšrai.

68.

Dalis žiemojančių lėliukių žūna, todėl pavasarinė populiacija nėra gausi.

Pirmos kartos drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Patelės ant apatinės

lapų pusės krūvelėmis deda kiaušinius. Lizduose jų gali būti nuo kelių dešimčių

iki 100. Šaltas ir lietingas oras drugelių skraidymo metu apsunkina kiaušinėlių

dėjimą. Per daug sausu oru kiaušinėliai sunkiai prisitvirtina prie lapo

paviršiaus, nubyra žemyn. Po 6–13 dienų išsirita vikšrai, pradžioje

laikosi krūvelėmis, vėliau išsiskirsto po visą augalą. Kenkia 15–30 dienų,

po to virsta lėliukėmis. Po 10–17 dienų išsirita drugiai, kurie skraido

nuo liepos pabaigos iki rudens. Baigę vystytis, vikšrai ropoja į laukų pakraščius,

lipa ant medžių kamienų, tvorų, pastatų, virsta lėliukėmis, kurios lieka

žiemoti. Daugiausiai žalos padaro šiltą, ne per daug lietingą vasarą, auginant

kopūstines daržoves po kopūstų. Žalingumo riba 3–4 kiaušiniai arba

10 vikšrų ant 10 augalų.

Ropinis

baltukas (Pieris rapae)

69.

Tai vieni iš labiausiai paplitusių kopūstinių daržovių kenkėjų. Vikšrai minta

taip pat bastutinių piktžolių lapais. Kenkėjai išgraužia lapuose netaisyklingos

formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Gūžėse,

žiedynuose išgraužia landas, užteršia jas savo išskyromis, nuo ko daržovės

pūna. Pirmos kartos drugiai pradeda skraidyti gegužės pradžioje. Kiaušiniai

geltoni, sunkiai pastebimi, sudėti pavieniui. Šaltas ir lietingas oras drugelių

skraidymo metu apsunkina kiaušinėlių dėjimą. Per daug sausu oru kiaušinėliai

sunkiai prisitvirtina prie lapo paviršiaus, nubyra žemėn. Po 7–10 dienų

išsirita vikšrai. Kenkia apie 20 dienų, po to virsta lėliukėmis. Žiemoja

lėliukės ant medžių kamienų, tvorų, pastatų sienų ir ant piktžolių. Daugiausiai

žalos padaro šiltą, ne per daug lietingą vasarą, auginant kopūstines daržoves

po kopūstų. Žalingumo riba 1–3 vikšrai ant 10 augalų.

Kopūstinė

kandis (Plutella maculipennis)

70.

Šis kenkėjas žalingas jauniems augalams. Vikšrai graužia augalų lapus, sėklojų

žiedus ir ankštaras. Lapuose matomi išgraužti „langeliai“ – vikšrai išėda

lapo minkštimą, palikdami tik viršutinį epidermį. Išdžiūvęs epidermis ištrupa

ir lieka skylės. Gali pažeisti užsimezgančios gūžės šerdį, tuomet kopūsto gūžės

vystosi nenormaliai arba iš vienos susidaro keletas. Ant apatinės lapų pusės,

dažniausiai išilgai gyslų, pavieniui ar nedidelėmis krūvelėmis deda sunkiai

įžiūrimus smulkius (0,5 mm), ovalius, suplotus kiaušinius. Ką tik padėti,

jie būna gelsvi, vėliau patamsėja. Po 3–7 dienų iš jų išsirita vikšrai.

Kenkia maždaug 9–15 dienų. Vikšrai baikštūs, pajutę pavojų, susiraito ir

voratinklio siūlu leidžiasi žemyn. Užaugę vikšrai pasigamina retus,

voratinklinius, verpstės formos kokonus ir juose virsta lėliukėmis. Po

7–14 dienų išskrenda drugys. Per metus išsivysto 2–3 kopūstinės

kandies generacijos. Žiemoja lėliukės augalinėse liekanose, ant piktžolių,

medžių žievėje. Palankios plitimui sąlygos – piktžolėti laukai, ypač daug

bastutinių piktžolių, kai auga kopūstinės daržovės po kopūstų. Daugiausiai

žalos padaro šiltą, nelietingą vasarą. Žalingumo riba 5–10 vikšrų ant

50 augalų.

Kopūstinis

pelėdgalvis (Mamestra brasscae)

71.

Vikšrai išgraužia lapuose stambokas ovalias skyles. Kopūstų gūžėse išgraužia

landas, užteršia jas savo išskyromis. Pažeistos gūžės dažnai pūna. Patelės ant

apatinės lapų pusės krūvelėmis po 10–40 deda melsvai pilkus kiaušinius. Po

15–20 dienų iš jų išsirita vikšrai. Kenkia maždaug 30–50 dienų.

Vikšrai baikštūs, pajutę pavojų susiraito. Maitinasi tik naktimis, o dieną

slapstosi po lapais. Per metus išsivysto viena kopūstinių pelėdgalvių

generacija. Žiemoja lėliukės žemėje. Daugiausiai žalos padaro šiltą, nelietingą

vasarą, auginant kopūstines daržoves po kopūstų. Žalingumo riba

4–5 vikšrai ant 50 augalų.

Pagrindiniai

apsaugos principai

72.

Naikinti bastutines piktžoles. Nuėmus derlių, pašalinti augalų liekanas,

kuriose gali žiemoti kenkėjų lėliukės. Augalų vegetacijos metu nuolat stebėti

augalų būklę. Pastebėjus jaunus vikšrus, nedelsiant purkšti insekticidais.

Galima naudoti feromonines gaudykles, – jos padeda greičiau pastebėti

kenkėjus. Sintetiniai piretroidai labai efektyviai naikina vikšrus, kol dar jie

ant viršutinių lapų. Fosforo organiniai preparatai ypač gerai naikina Pieris

rapae ir P. xylostella vikšrus. Efektyviai veikia biologinis

preparatas, kurio sudėtyje yra Bacillus thuringiensis var.

thuringiensis. Insekticidų išpurškimui naudoti didelį kiekį vandens,

kad būtų gerai sudrėkinti visi augalų lapai. Paprastai užtenka vieno purškimo,

bet jei vėl pasirodo vikšrų, reikia dar nupurkšti. Šakniavaisines daržoves

vikšrai pažeidžia rečiau.

Kryžmažiedės

spragės (Phyllotreta spp.)

73.

Kryžmažiedės spragės (Phyllotreta nemorum, P. undulata, P. vittata,

P. nigripes) kenkia daugeliui kopūstinių daržovių. Vabalai išgraužia

lapuose smulkias skylutes. Pažeisti augalai vysta, džiūsta, gali žūti. Lervos

gali apėsti šakneles ar minuoti lapus. Kai spragės pažeidžia augimo kūgelį,

daigai žūva. Suaugę vabalai yra 2–4 mm ilgio, juodi, su geltonomis išilginėmis

juostelėmis antsparniuose, rečiau vienspalviai. Mažus, 0,3–0,4 mm ilgio,

gelsvus kiaušinius patelės deda į žemę šalia augalų arba ant augalų lapų. Po

3–12 dienų išsirita gelsvos, kirmėliškos, turinčios 3 poras krūtinės

kojų lervos. Vystosi ir kenkia 16–30 dienų, po to dirvoje virsta

lėliukėmis. Rugpjūčio pabaigoje pasirodo jauni vabalai, kurie žiemoja po augalų

liekanomis, nukritusiais lapais ar dirvos grumsteliais. Generacija vienų metų.

Palankios plitimui sąlygos: šalia daržovių pasėlių augantys sėkliniai pasėliai,

rapsai, ankstyvas ir šiltas pavasaris. Daugiausiai žalos spragės padaro

šiltais, nelietingais birželio, liepos mėnesiais.

Pagrindiniai

apsaugos principai

74.

Augalai, pasodinti balandžio pradžioje ar birželio pabaigoje, būna mažiau

apninkami spragių. Tad nereikia vėlinti sėjos ir persodinimo. Reiktų papildomai

tręšti augalų daigus, kad jie sparčiau augtų. Naikinti piktžoles, ypač

bastutines. Dirviniai insekticidai, panaudoti sėjos metu, efektyviai apsaugo

nuo kenkėjų. Jeigu nebuvo beicuotos sėklos, tai iškart po augalų sudygimo

reikia nupurkšti insekticidais. Spragių apniktus daigus reikia nedelsiant

purkšti insekticidais. Prireikus – cheminiais produktais apdoroti

2–3 kartus kas 7–10 dienų. Žalingumo riba 2–4 vabalai 1 kv.

m plote.

Cistinis

nematodas (Heterodera cruciferae)