1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymo sritis ir principai

1. Šis įstatymas nustato įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimo sąlygas, kartu sudaro prielaidas užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Šis įstatymas taip pat nustato šių laisvių įgyvendinimo principus, administracinio supaprastinimo priemones Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija sistemą siekiant užtikrinti tinkamą įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir ūkinės paslaugų teikimo veiklos laisvės įgyvendinimą.

2. Taikant šį įstatymą, turi būti vadovaujamasi nediskriminavimo, būtinumo ir proporcingumo principais, taip pat Europos Sąjungos teisės normomis ir Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, įskaitant prejudicinius sprendimus Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimais.

3. Šis įstatymas netaikomas:

1) sveikatos priežiūros ir farmacinėms paslaugoms, kurias pacientams teikia sveikatos priežiūros įstaigos ar specialistai, siekdami įvertinti, padėti išsaugoti ar pagerinti pacientų sveikatos būklę tais atvejais, kai šias paslaugas gali teikti tik reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos specialistai;

2) finansinėms paslaugoms, tokioms kaip kredito įstaigų, kreditavimo, draudimo ir perdraudimo, profesinių ar asmeninių pensijų, vertybinių popierių, investicijų, fondų, mokėjimo ir investavimo konsultacijų paslaugos, įskaitant šio įstatymo 1 priede išvardytas paslaugas;

3) elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tiek, kiek juo įgyvendinami elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos teisės aktai;

4) transporto paslaugoms, patenkančioms į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo VI antraštinės dalies taikymo sritį, įskaitant uosto paslaugas;

5) laikinojo įdarbinimo agentūrų teikiamoms paslaugoms;

6) audiovizualinio sektoriaus paslaugoms, įskaitant kinematografijos paslaugas, neatsižvelgiant į tai, koks jų kūrimo (gamybos), platinimo ir siuntimo būdas, ir radijo transliacijoms;

7) azartinių lošimų veiklai, susijusiai su piniginę vertę turinčiais statymais tikimybių principu pagrįstų žaidimų metu, įskaitant loterijas, lošimą kazino ir lažybas;

8) veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu, kaip tai apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 51 straipsnyje;

9) valstybės, valstybės įgaliotų subjektų arba labdaros organizacijų teikiamoms socialinėms paslaugoms, susijusioms su socialinio būsto suteikimu, vaikų priežiūra ir parama remtinoms šeimoms ir asmenims, kuriems šios paramos reikia nuolat ar laikinai;

10) privačioms saugos paslaugoms;

11) notarų ir antstolių teikiamoms paslaugoms.

4. Šis įstatymas netaikomas mokesčių ir jų administravimo srityje.

5. Jeigu kituose įstatymuose, reguliuojančiuose paslaugų teikimą, nustatytas reguliavimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus kito įstatymo nuostatas, kuriomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, ir atvejus, kai šiuo įstatymu pirmenybė suteikiama kitų įstatymų nuostatoms.

6. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 priede.