2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.

2. Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas.

3. Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registro informacinėje sistemoje arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks teisės vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas paslaugos teikėjui ar teisės gauti paslaugą suteikimas paslaugos gavėjui.

4. Leidimų išdavimo tvarka – procedūra, kuria įgyvendinamas reikalavimas paslaugos teikėjui arba paslaugos gavėjui gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti ar gauti paslaugą įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.

5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti paslaugų teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismas, profesinė organizacija ar asociacija, kurių sprendimai daro poveikį paslaugų teikėjų veiklai.

6. Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas (toliau – Lietuvos Respublikos teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar patronuojamoji bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje.

7. Paslauga – savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnyje.

8. Paslaugos gavėjas (toliau – gavėjas) – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

9. Paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) – Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas ar valstybės narės paslaugos teikėjas.

10. Paslaugos teikėjo įsisteigimas – paslaugos teikėjo pradėjimas verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje, siekiant tai daryti neribotą laiką ir naudojantis infrastruktūra paslaugoms teikti.

11. Paslaugos teikėjo įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas paslaugos teikėjas.

12. Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kurie turi įtakos teisės teikti ar gauti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui ir kurie nustatyti įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimo arba paslaugų teikimo veiklos vykdymo arba neturi jiems konkretaus poveikio, tačiau kurių privalo laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami ūkinę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys, veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, statybos standartai, už kurių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos), ir socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais.

13. Svarbūs visuomenės interesai – Europos Sąjungos teisės numatytos priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą ir kurios apima viešąją tvarką, nacionalinį ir visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su nusikalstamumu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus.

14. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

15. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas.

16. Valstybės narės kompetentinga institucija – valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.

17. Valstybės narės paslaugos teikėjas (toliau – valstybės narės teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės, išskyrus Lietuvos Respubliką, pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

18. Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta informacinė sistema, skirta keistis informacija Europos Sąjungos vidaus rinkos klausimais tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą.

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.