91 punktas

91. Vertinamos investicijų galimos naudos:

91.1. Tiekimo saugumo lygio padidinimas vidaus perdavimo ar skirstymo sistemose, vertinamas kaip potencialių nuostolių vartotojams sumažinimas, kai dėl investicijų neįgyvendinimo būtų nutrauktas energijos tiekimas. Naudos dydis nustatomas įvertinus šias prielaidas:

91.1.1. energijos tiekimo patikimumo padidėjimo vertė taikytina tik papildomam dėl projekto įgyvendinimo patiektos energijos kiekiui arba išvengto patiektos energijos sumažėjimo kiekiui, lyginant su situacija be investicijų projekto įgyvendinimo, kuriai esant energijos tiekimo sutrikimų atvejų skaičius ir šių sutrikimų trukmė būtų didesni;

91.1.2. tiekimo sutrikimų tikimybė ir trukmė, nustatoma pagal įvykusių sutrikimų istorinius penkerių metų duomenis tinklo atkarpoje, į kurią investuojama. Dujų įmonių tiekimo sutrikimų tikimybė ir trukmė gali būti nustatoma ir darant prielaidą, kad dujų tiekimas nutrūksta šaltuoju periodu ir trunka nuo 14 dienų iki mėnesio. Statistinė dujų tiekimo nutrūkimo tikimybė nustatoma remiantis Europos dujotiekio avarijų duomenų grupės (angl. European Gas Pipeline Incident Data Group) surinktais statistiniais duomenimis, nustatytos dujotiekio vamzdyno avarijų dažniai, priežastys ir keliama rizika aplinkai, ekspertiniu vertinimu ir kitais patikimais informacijos šaltiniais;

91.1.3. piniginis įvertis gali būti nustatomas remiantis VŠĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – CPVA) parengtos Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos, patvirtintos CPVA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, galiojančios redakcijos (toliau – CPVA metodika) 10 priede pateiktais konversijos koeficientais arba kitais patikimais informacijos šaltiniais. Elektros energetikos įmonių atveju, kai taikoma, naudojama prarastos apkrovos vertė, patvirtinta vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 11 straipsnio 1 dalimi;

91.2. Aplinkos taršos mažinimas, įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos. Aplinką teršiančių dalelių sumažėjimo piniginė vertė gali būti nustatoma pagal CPVA metodikos 10 priede pateiktus konversijos koeficientus, CO2 rinkos kainą arba alternatyvią anglies socialinę kainą (pvz., apyvartinių taršos leidimų kainą), naudojant kitų teršalų (azoto oksido, sieros dioksido ir kt. teršalų) socialinę kainą;

91.3. Esant atitinkamai paklausai, papildomų pajėgumų perdavimo ar (ir) skirstymo sistemoje sukūrimas komerciniais ar galutinio vartojimo tikslais, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusios transportavimo kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.4. Išvengtas gamtinių dujų ar elektros energijos paklausos sumažėjimas, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusios transportavimo ir (ar) energijos kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.5. Nauda dėl šalies ir Baltijos jūros regiono integracijos į bendrą Europos Sąjungos gamtinių dujų ar elektros energijos rinką, vertinama kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl sumažėjusio transportavimo ir (ar) energijos kainos įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.6. Vidaus konkurencijos didinimas, vertinamas kaip vartotojų išlaidų skirtumas dėl padidėjusio konkurencijos lygio vidaus gamtinių dujų ar elektros energijos rinkoje įgyvendinus investiciją bei neįgyvendinus investicijos;

91.7. Įmonės gali nurodyti 2024 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacijų ES 2024/2143, kuriomis dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 3 straipsnio aiškinimo gairės, 4–6 lentelėse nurodytą ar kitą naudą ją tinkamai pagrindžiant.