3 straipsnis. Pagrindiniai branduolinės saugos ir fizinės saugos užtikrinimo principai

1. Pagrindiniai branduolinės saugos užtikrinimo principai yra šie:

1) atsakomybės už branduolinės saugos užtikrinimą principas. Visiška atsakomybė už branduolinės saugos užtikrinimą tenka asmenims, atsakingiems už branduolinės energetikos objektą ar veiklą, keliančią jonizuojančiosios spinduliuotės riziką;

2) branduolinės saugos valstybinio reglamentavimo principas. Saugai užtikrinti turi būti sukurta ir palaikoma veiksminga teisinio reglamentavimo ir valstybinio valdymo struktūra, apimanti ir nepriklausomą branduolinės energetikos srities veiklos, kitos veiklos su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdančią instituciją;

3) branduolinės saugos prioriteto organizacijų, vykdančių branduolinės energetikos srities veiklą ir kitą veiklą su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis, vadyboje principas. Veiksmingas vadovavimas ir vadyba saugai užtikrinti turi būti sukurti ir palaikomi visų su branduolinės energetikos objektų veikla bei branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu ir kita veikla susijusių asmenų. Šių asmenų vadybos sistemos aukščiausias prioritetas turi būti branduolinės saugos užtikrinimas. Išteklių skyrimas saugai užtikrinti turi būti proporcingas nagrinėjamo klausimo įtakai saugai;

4) veiklos pagrįstumo ir tikslingumo principas. Branduolinės energetikos objekto ar kitokios veiklos, susijusios su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų įsigijimu, turėjimu, naudojimu ar vežimu, teikiama ekonominė, socialinė ar kitokia nauda turi būti objektyviai didesnė negu galima veiklos rizika;

5) branduolinės saugos optimizavimo principas. Naudojamos tokios branduolinės saugos užtikrinimo priemonės, kurios leistų pasiekti aukščiausią, racionaliai įmanomą branduolinės saugos lygį, tačiau neturi būti keliami reikalavimai, kurie nepagrįstai užkirstų kelią eksploatuoti branduolinės energetikos objektą arba vykdyti kitokią su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų įsigijimu, turėjimu, naudojimu ar vežimu susijusią veiklą;

6) rizikos žmonėms mažinimo principas. Branduolinės saugos priemonės turi užtikrinti kiek įmanoma mažesnę riziką, kad bet kuris žmogus bus paveiktas jonizuojančiosios spinduliuotės ir dėl to patirs žalą. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis turi būti kiek galima mažesnis ir neviršyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų ribinių dozių;

7) dabarties ir ateities kartų apsaugos principas. Dabarties ir ateities žmonės ir aplinka turi būti apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;

8) avarijų išvengimo (prevencijos) principas. Turi būti taikomos visos racionaliai įmanomos priemonės, leidžiančios užkirsti kelią branduolinėms ar radiologinėms avarijoms ir, jeigu jos įvyktų, sušvelninti jų padarinius;

9) avarinės parengties ir reagavimo principas. Turi būti taikomos avarinės parengties ir reagavimo užtikrinimo priemonės branduolinių ir radiologinių avarijų atveju, kitomis radiacinį pavojų keliančiomis situacijomis;

10) apsaugos nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės principas. Turi būti taikomos pagrįstos ir optimizuotos priemonės apsaugai nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

2. Užtikrinant fizinę saugą, vadovaujamasi principais, nustatytais 2005 m. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitime.