12 straipsnis. Elektroninių pinigų įstaigos veikla

1. Be elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugų teikimo, kaip nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ar 14 straipsnio 1 dalyje, elektroninių pinigų įstaiga turi teisę:

1) teikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, laikydamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų;

2) teikti glaudžiai su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias papildomas paslaugas, tokias kaip valiutos keitimas, lėšų saugojimo veikla, duomenų kaupimas ir tvarkymas;

3) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) vykdyti kitą veiklą, kuri nėra elektroninių pinigų leidimo veikla, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus;

5) keisti valiutą (grynaisiais pinigais);

6) leisti elektroninių pinigų žetonus, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 IV antraštinėje dalyje nustatyta apimtimi ir tvarka;

7) teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka.

2. Elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis.

3. Elektroninių pinigų įstaiga, teikdama mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, šioms paslaugoms teikti gali turėti tik mokėjimo sąskaitas.

4. Elektroninių pinigų įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 ar 5 punkte, susijusią paskolą, tik jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) lėšos skolinamos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai įvykdyti;

2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 18 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį;

3) elektroninių pinigų įstaiga negali skolinti už elektroninius pinigus ar mokėjimo operacijai įvykdyti gautų ir laikomų lėšų;

4) elektroninių pinigų įstaigos nuosavas kapitalas bet kuriuo metu atitinka šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas.

5. Elektroninių pinigų įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių.

6. Elektroninių pinigų įstaiga gali platinti ir išpirkti, bet negali leisti elektroninių pinigų per elektroninių pinigų įstaigos vardu veikiantį tarpininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį.

7. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama elektroninių pinigų įstaigos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama elektroninių pinigų įstaigos teisė leisti elektroninius pinigus ar teikti mokėjimo paslaugas, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos elektroninių pinigų įstaigos ir visos elektroninių pinigų įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui, kurią priežiūros institucija pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti išvadą gavimo dienos.