3 straipsnis. Trečiųjų šalių branduolinių elektrinių pripažinimas nesaugiomis

1. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia turi būti vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, esančios arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos ir į kurių išplėstinę avarinio planavimo zoną patenka Lietuvos Respublikos teritorijos dalis.

2. Trečiųjų šalių branduolinės elektrinės pripažįstamos nesaugiomis, jeigu dėl jose kilusių neįprastųjų įvykių ar branduolinių ir radiologinių avarijų kiltų grėsmė žmonėms ir aplinkai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tankiai apgyvendintose Lietuvos Respublikos vietovėse gyvenantiems žmonėms, tektų masiškai evakuoti gyventojus, suteikti prieglobstį ar taikyti kitas apsaugos priemones, kiltų būtinybė atskirose teritorijose riboti ūkinę veiklą.

3. Vertinant trečiosiose šalyse veikiančią ar statomą branduolinę elektrinę dėl jos pripažinimo nesaugia, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

1) branduolinės elektrinės geografinę padėtį ir statybos aikštelės parinkimo tinkamumą – gyventojų skaičių poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumą iki pagrindinių valstybės institucijų, elektrinės statybos aikštelės pasirinkimo pagrįstumą, įskaitant tinkamą gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos galimai sukeltų poveikių įvertinimą, galimą užterštumo mastą ir padarinius neįprastųjų įvykių ar branduolinių ir radiologinių avarijų atveju, ekstremaliųjų situacijų valdymo, gyventojų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir galimybes, regiono geografinius, demografinius, meteorologinius, klimato ir kitus svarbius ypatumus;

2) vertinamos branduolinės elektrinės technologinius ypatumus – konkrečius saugą užtikrinančius projektinius sprendinius, statybos ir eksploatavimo faktinio įgyvendinimo aplinkybes;

3) pasirengimą eksploatuoti branduolinę elektrinę ir branduolinės saugos užtikrinimą – ar elektrinę statančios arba eksploatuojančios valstybės institucijos, organizacijos ir tiekėjai yra besąlygiškai įsipareigoję užtikrinti atitiktį branduolinės ir radiacinės saugos ir žmonių saugumo reikalavimams visais – nuo statybos aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti iki eksploatavimo nutraukimo – branduolinės elektrinės veiklos etapais;

4) tarptautinių saugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos aikštelę, ją projektuodama, statydama ir eksploatuodama, laikosi Jungtinių Tautų branduolinės saugos konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatytų saugos standartų ir gerosios praktikos rekomendacijų, įskaitant Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinimų, atliekamų vadovaujantis Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) ir Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) paskelbtais dokumentais;

5) aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi – ar valstybė, parinkdama branduolinės elektrinės statybos vietą, statydama ar eksploatuodama branduolinę elektrinę, laikosi Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos), Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos), Jungtinių Tautų tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, tarpvalstybinių susitarimų ir sutarčių bei tarptautinių organizacijų nustatytų aplinkosaugos reikalavimų;

6) tarpvalstybinį bendradarbiavimą – ar valstybė, statanti ar eksploatuojanti branduolinę elektrinę, yra su Lietuvos Respublikos Vyriausybe suderinusi elektrinės statybos vietą, atsižvelgiant į pasirengimo avarijoms ir jų likvidavimo planus, jos atvirumą, įsipareigojimą dalytis Lietuvos Respublikos žmonių saugumui ir aplinkos apsaugai svarbiais duomenimis ir planais, į gautas pastabas, kad savo veiksmais nesukeltų finansinių praradimų Lietuvos Respublikai ar nepadarytų žalos visuomenei ir aplinkai;

7) kitas aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

4. Dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vertinimą. Lietuvos Respublikos Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, taip pat elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, prekybos dvišalių sutarčių pagrindu ir tiekimo veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla apima elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, tiekimą persiunčiant ją tiesiogiai Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies jungiamosiomis linijomis ar persiunčiant tranzitu per kitos valstybės elektros energetikos sistemą, siekiant šią elektros energiją realizuoti Lietuvos Respublikos elektros energijos rinkoje Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiame straipsnyje numatytą vertinimą atlieka dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės ir jį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Kiti vertinimai vadovaujantis šiuo straipsniu atliekami paaiškėjus, kad trečiojoje šalyje yra vykdoma branduolinės elektrinės, atitinkančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, statyba ir toks vertinimas dėl šios branduolinės elektrinės nebuvo atliktas anksčiau.

6. Atliekant šiame straipsnyje nustatytą vertinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymu dalyvauja ir išvadas teikia kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos.