5 straipsnis. Komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimas

1. Komercinių paslapčių turėtojai turi teisę į šio įstatymo 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytus teisių gynimo būdus, kad apgintų savo teises nuo neteisėto jų komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo arba užkirstų tam kelią.

2. Šio įstatymo 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose nurodyti komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai netaikomi, kai komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista šiais atvejais:

1) įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;

2) atskleidžiant teisės pažeidimą ar neteisėtą veiką, jeigu siekiama apsaugoti viešąjį interesą;

3) darbuotojams atskleidžiant savo atstovams informaciją, reikalingą darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti, jei šis atskleidimas buvo būtinas darbuotojų ir jų atstovų teisei į informavimą ir konsultavimą įgyvendinti Darbo kodekse nustatyta tvarka;

4) siekiant apsaugoti Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą teisėtą interesą.

3. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams, teismo valstybės tarnautojams, teismo darbuotojams ir kitiems asmenims draudžiama naudoti ar atskleisti informaciją, kuri, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva teismo motyvuota nutartimi pripažinta nevieša ir kurią šie asmenys sužinojo dalyvaudami teismo procese arba turėdami teisę su ja susipažinti. Ši pareiga galioja ir išnagrinėjus civilinę bylą, išskyrus atvejus, kai:

1) teismas sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje nustato, kad informacija neatitinka komercinės paslapties požymių;

2) informacija tampa plačiai žinoma arba lengvai gaunama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su ta informacija.