6 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:

1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį;

2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais;

3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą;

4) kitas Civilinio proceso kodekse nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

2. Teismas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių gali įpareigoti neteisėtu komercinės paslapties naudojimu įtariamą asmenį, norintį toliau naudoti komercinę paslaptį, užtikrinti komercinės paslapties turėtojui galimos žalos kompensavimą. Galimos žalos komercinės paslapties turėtojui kompensavimo užtikrinimas nesuteikia neteisėtu komercinės paslapties naudojimu įtariamam asmeniui teisės atskleisti komercinę paslaptį.

3. Asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad:

1) komercinė paslaptis egzistuoja;

2) jis yra komercinės paslapties turėtojas;

3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista.

4. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus įskaitant:

1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes;

2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti;

3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį;

4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį;

5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims;

6) teisėtus trečiųjų šalių interesus;

7) viešąjį interesą;

8) pagrindinių teisių apsaugą.

5. Teismas panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio arba atsakovas įrodo, kad informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių.

6. Civilinio proceso kodekso normos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taikomos tiek, kiek šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereglamentuotas šiame įstatyme.