2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kredito administratoriams, kurie vykdo kreditoriaus teisių pagal neveiksnią kredito sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų, administravimą kredito pirkėjų vardu;

2) šios dalies 1 punkte nurodytų teisių pirkėjams ir jų atstovams;

3) kredito administratoriams, kurių buveinės valstybės narė yra kita nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybė narė, (toliau – kitos valstybės narės kredito administratorius) ir jų Lietuvos Respublikoje įsteigtiems filialams, vykdantiems kredito administravimą Lietuvos Respublikoje;

4) kredito administravimo paslaugų teikėjams.

2. Šis įstatymas, išskyrus šios dalies 2 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, netaikomas:

1) kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties administravimui, kurį vykdo:

a) Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos;

b) alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, fondo, kurį valdo, vardu;

c) vartojimo kredito davėjas ar kredito davėjas, kurie nėra kredito įstaiga ir kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą arba Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, kai kredito administravimo paslauga teikiama Lietuvos Respublikoje;

2) kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties, kuri nėra sudaryta Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, administravimui, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus teisės pagal kredito sutartį arba kredito sutartis pakeičiama kredito sutartimi, kurią sudarė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga;

3) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusios kredito įstaigos vykdomam kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį pirkimui;

4) kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį arba kredito sutarties administravimui, kai jį vykdo notarai, antstoliai, advokatai arba nemokumo administratoriai kaip savo profesines paslaugas.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytiems subjektams taikomi reikalavimai nustatyti šio įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunktyje nurodytiems subjektams taikomi reikalavimai nustatyti šio įstatymo 12 straipsnyje. Kai kredito pirkėjas pasitelkia šio straipsnio 2 dalies 1 punkto a ir c papunkčiuose nurodytus subjektus vykdyti kredito administravimą, taikomi reikalavimai ir poveikio priemonės, nustatyti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 20 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnyje ir 30 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

4. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su teisių pagal kredito sutartis, vartotojų ar skolininkų apsauga, taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) su visais pakeitimais, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo su visais pakeitimais ir kiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų apsaugą ir skolininkų teises.