3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra:

1) kredito administratoriaus registruota buveinė arba, jeigu pagal savo valstybės narės teisę kredito administratorius registruotos buveinės neturi, – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

2) kredito pirkėjo ar jo atstovo gyvenamoji vieta arba registruota buveinė ar, jeigu pagal savo valstybės narės teisę kredito pirkėjas ar jo atstovas registruotos buveinės neturi, – valstybė narė, kurioje yra kredito pirkėjo ar jo atstovo pagrindinė buveinė.

2. Kredito administratorius – juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo veiklą, administruoja ir užtikrina su kreditoriaus teisėmis pagal neveiksnią kredito sutartį susijusias teises ir pareigas kredito pirkėjo vardu ir vykdo kredito administravimą.

3. Kredito administravimas – viena ar daugiau iš šių veiklos rūšių:

1) visų su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį ar su ja susijusių mokėtinų mokėjimų rinkimas arba susigrąžinimas iš skolininkų;

2) derėjimasis iš naujo su skolininkais dėl visų nuostatų ir sąlygų, susijusių su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį arba kredito sutartimi, jeigu kredito administratorius nėra kredito tarpininkas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje ar Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, atsižvelgiant į kredito pirkėjo nurodymus;

3) skolininko informavimas apie bet kokį su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį ar su ja susijusių mokėtinų palūkanų normų ar kitų mokėjimų pasikeitimą;

4) su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį ar su ja susijusių skundų administravimas.

4. Kredito administravimo paslaugų teikėjas – trečioji šalis, kurios paslaugomis naudojasi kredito administratorius kredito administravimui vykdyti.

5. Kredito administravimo sutartis – rašytinė kredito pirkėjo ir kredito administratoriaus sutartis dėl kredito administravimo paslaugų, kurias kredito administratorius teiks kredito pirkėjo vardu.

6. Kredito įstaiga – įstaiga, apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat kredito unijos.

7. Kredito pirkėjas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito įstaigą, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka verslo ar profesiniais tikslais perka kreditoriaus teises pagal neveiksnią kredito sutartį.

8. Kreditorius – kredito įstaiga, kuri teikia kreditą, arba kredito pirkėjas.

9. Kredito sutartis – pirminė, iš dalies arba visiškai pakeista sutartis, pagal kurią kredito įstaiga teikia kreditą atidėtojo mokėjimo, paskolos ar kito panašaus finansinio susitarimo forma.

10. Neveiksni kredito sutartis – kredito sutartis, priskiriama prie neveiksnių pozicijų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (su visais pakeitimais) 47a straipsnį.

11. Patvarioji laikmena – priemonė, įskaitant popierines, taip pat sąveikiąsias, nešiojamąsias ir mašininio skaitymo skaitmenines dokumentų versijas, kuri leidžia skolininkui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir saugomą informaciją būtų galima atkurti nepakitusią.

12. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinkų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka atliekantis finansų rinkos priežiūrą.

13. Priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje kredito administratorius yra įsteigęs filialą arba vykdo kredito administravimą ir kurioje skolininkas turi buveinę (gyvenamąją vietą) arba yra skolininko registruota buveinė ar, jeigu pagal savo valstybės narės teisę skolininkas registruotos buveinės neturi, valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje yra skolininko pagrindinė buveinė.

14. Skolininkas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris su kredito įstaiga, įskaitant jos teisių perėmėją, sudarė kredito sutartį.

15. Vadovas – kredito administratoriaus ar kredito pirkėjo, kai jis yra juridinis asmuo, teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo, išskyrus dalyvių susirinkimą, narys.

16. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

17. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris kredito sutartis, kurioms taikomas šis įstatymas, sudaro ne verslo ar profesinėms reikmėms.

18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme, Vartojimo kredito įstatyme.