I PRIEDAS

1 dalis

Bendrieji principai

A SKIRSNIS. NACIONALINIS PLANAS

1. PLANO APŽVALGA IR RENGIMO PROCESAS

1.1. Santrauka

i. Politinis, ekonominis, aplinkos apsaugos ir visuomeninis plano kontekstas

ii. Strategija, susijusi su penkiais energetikos sąjungos aspektais

iii. Pagrindinių plano uždavinių, politikos ir priemonių apžvalgos lentelė

1.2. Esamos politikos padėties apžvalga

i. Su nacionaliniu planu susijęs nacionalinės ir Sąjungos energetikos sistemos ir politikos kontekstas

ii. Esama energetikos ir klimato politika ir priemonės, susijusios su penkiais energetikos sąjungos aspektais

iii. Pagrindiniai tarpvalstybinės reikšmės klausimai

iv. Nacionalinės energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo administracinė struktūra

1.3. Konsultacijos, nacionalinių ir Sąjungos subjektų dalyvavimas ir konsultacijų rezultatai

i. Nacionalinio parlamento dalyvavimas

ii. Vietinių ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimas

iii. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir visos visuomenės įtraukimas

iv. Konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis

v. Kartotinis sąveikos su Komisija procesas

1.4. Regioninis bendradarbiavimas rengiant planą

i. Su kitomis valstybėmis narėmis bendrai arba koordinuotai planuojami elementai

ii. Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgiama į regioninį bendradarbiavimą

2. NACIONALINIAI UŽDAVINIAI IR TIKSLAI

2.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

2.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas

i. 4 straipsnio a punkto 1 papunktyje nurodyti elementai

ii. Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai ir tikslai, derantys su Paryžiaus susitarimu ir esamomis ilgalaikėmis strategijomis. Kai taikytina, siekiant padėti įvykdyti bendrus Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, jei tokie nustatyti.

2.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

i. 4 straipsnio apunkto 2 papunktyje nurodyti elementai

ii. Numatomos sektorių bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorijos 2021–2030 m. elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose

iii. Numatomos trajektorijos pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, kurias valstybė narė planuoja taikyti, kad užtikrintų visuminę ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2021–2030 m. trajektorijas, įskaitant numatomą bendrąjį galutinį energijos suvartojimą pagal technologijas ir sektorius (mln. tne) ir bendrą planuojamą įrengtąjį pajėgumą (atskirai nurodant naujai įrengtą pajėgumą ir modernizuotą pajėgumą) pagal technologijas ir sektorius (MW)

iv. Numatomos bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (vidaus gamybą ir importą), trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės absorbentams vertinimas

v. Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant tuos, kurie yra ilgalaikiai ir sektorių (pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos energijos procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendrijų ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminamą energiją)

2.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

i. 4 straipsnio b punkte nurodyti elementai

ii. Orientaciniai 2030, 2040 ir 2050 m. tarpiniai siekiniai, vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, įrodymais grindžiamas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnės naudos apskaičiavimas ir jų įnašas siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų, įtraukti į veiksmų gaires, nustatytas ilgalaikėse nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijose pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį

iii. Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių tikslus, ir nacionaliniai uždaviniai tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje

2.3. Energetinio saugumo aspektas

i. 4 straipsnio c punkte nurodyti elementai

ii. Nacionaliniai uždaviniai, siekiant užtikrinti didesnį energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų valstybių įvairumą ir regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą

iii. Kai taikytina, nacionaliniai priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių mažinimo uždaviniai, siekiant padidinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą

iv. Nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant vidaus energijos šaltinius, apkrovos atsako ir energijos kaupimo priemones

2.4. Energijos vidaus rinkos aspektas

2.4.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas

i. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslą, ir strategija, kurioje mastas nuo 2021 m. nustatytas glaudžiai bendradarbiaujant su poveikį patiriančiomis valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į 2020 m. 10 % tinklų sujungimo tikslą ir šiuos veiksmų skubumo rodiklius:

1) kainų skirtumą didmeninėje rinkoje, viršijantį orientacinę 2 EUR/MWh ribą, tarp valstybių narių, regionų ar prekybos zonų;

2) nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % apkrovos piko metu;

3) nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % įrengtojo atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumo.

Turi būti atlikta kiekvienos naujos jungties socialinių ir ekonominių ir aplinkos apsaugos sąnaudų ir naudos analizė; jungtis įdiegiama tik tuo atveju, jeigu galima nauda yra didesnė už sąnaudas

2.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

i. Pagrindiniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektai ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektai, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai

ii. Kai taikytina, numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus

2.4.3. Rinkų integravimas

i. Su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimu, visų pirma skatinant konkurencingą kainų formavimą pagal atitinkamus sektorių teisės aktus, rinkų integravimu ir susiejimu, kuriuo siekiama padidinti apyvartinį esamų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangiaisiais tinklais, telkimu, apkrovos atsaku, kaupimu, paskirstytąja gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmais, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susiję nacionaliniai uždaviniai, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

ii. Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su nediskriminacine atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktimi, apkrovos atsaku ir kaupimu, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

iii. Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savoms reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, naudos vartotojams užtikrinimu

iv. Nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, ir energetikos sistemos lankstumu atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

v. Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga ir mažmeninio energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu

2.4.4. Energijos nepriteklius

Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

2.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

i. Nacionaliniai viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tikslai, įskaitant, jei tinkama, terminus, iki kurių tie uždaviniai turi būti įvykdyti

ii. Kai taikytina, nacionaliniai 2050 m. švarios energijos technologijų skatinimo uždaviniai ir, kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, apimantys ilgalaikius tikslus (2050 m.) diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis, be kita ko, mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūrai

iii. Kai taikytina, nacionaliniai tikslai, susiję su konkurencingumu

3. POLITIKA IR PRIEMONĖS

3.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

3.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas

i. Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, kaip nurodyta šio skirsnio 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje

ii. Kai taikytina, regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii. Nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina

3.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

i. Politika ir priemonės, kurias taikant užtikrinamas nacionalinis įnašas siekiant 2030 m. privalomo Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo pagal numatytas trajektorijas, kaip nurodyta 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje, ir, kai taikytina ir nustatyta, šio priedo 2.1.2 punkte nurodyti elementai, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones

ii. Kai taikytina, konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės, taip pat pasirinktinai galima nurodyti numatomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perviršį, kurį galima perduoti kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas 2.1.2 punkte nurodytas nacionalinis įnašas pagal numatytas trajektorijas

iii. Kai taikytina, specialios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kuriomis elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir vartojimas

iv. Kai taikytina, paramos iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, kurią valstybės narės turi teikti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį, vertinimas

v. Specialios priemonės, siekiant įsteigti vieną ar kelis kontaktinius centrus, racionalizuoti administracines procedūras, teikti informaciją ir organizuoti mokymą, sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis.

Politikos ir priemonių pagal sąlygų sudarymo sistemą, kurią valstybės narės turi įdiegti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 21 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 5 dalį, siekiant skatinti ir sudaryti sąlygas plėtoti pasigaminamos energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, santrauka

vi. Būtinumo statyti naują centralizuoto šilumos ir vėsinimo energijos, gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, infrastruktūrą vertinimas

vii. Kai taikytina, specialios priemonės, siekiant skatinti naudoti biomasės energiją, visų pirma panaudojant naujus biomasės išteklius ir atsižvelgiant į:

— galimybes gauti biomasės, įskaitant tausią biomasę: vidaus galimybes ir importą iš trečiųjų valstybių

— kitokį biomasės naudojimą kituose (žemės ūkio ir miškininkystės) sektoriuose ir į biomasės gamybos ir naudojimo tausumo priemones

3.1.3. Kiti šio aspekto elementai

i. Kai taikytina, nacionalinė politika ir priemonės, darančios įtaką ES ATLPS sektoriui, ir papildomumo bei poveikio ES ATLPS vertinimas

ii. Politika ir priemonės, kuriomis siekiama kitų nacionalinių tikslų, kai taikytina

iii. Politika ir priemonės, kuriomis siekiama mažataršio judumo (įskaitant transporto elektrifikavimą)

iv. Kai taikytina, planuojama nacionalinė politika, tvarkaraščiai ir priemonės, kurie bus taikomi siekiant atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma, iškastiniam kurui

3.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

Planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus (taip pat ir finansinius), siekiant didinti pastatų energinį naudingumą, visų pirma:

i. energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos ir alternatyvios politikos priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, kurios rengiamos pagal šio reglamento III priedą

ii. ilgalaikė paramos nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijai strategija, įskaitant politiką, priemones ir veiksmus, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija, ir politiką bei veiksmus, skirtus prasčiausio energinio naudingumo nacionalinio pastatų ūkio segmentams, pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį

iii. politikos ir priemonių, kuriomis viešajame sektoriuje populiarinamos energetikos paslaugos, ir priemonių, kuriomis šalinamos su reguliavimu susijusios ir nesusijusios kliūtys, trukdančioms naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais, aprašymas

iv. kita planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius (pavyzdžiui, priemonės, kuriomis skatinamas pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo ir viešasis pirkimas vadovaujantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijais, priemonės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo auditas ir energijos vadybos sistemos, vartotojų informavimo bei mokymo priemonės ir kitos energijos vartojimo efektyvumo priemonės)

v. kai taikytina, politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas vietinių energijos bendrijų vaidmuo prisidedant prie i, ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos politikos ir priemonių įgyvendinimo, aprašymas

vi. priemonių, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo potencialas, aprašymas

vii. regioninis bendradarbiavimas šioje srityje, kai taikytina

viii. šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.3. Energetinio saugumo aspektas

i. Politika ir priemonės, susijusios su 2.3 punkte išdėstytais elementais

ii. Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii. Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4. Energijos vidaus rinkos aspektas

3.4.1. Elektros energijos infrastruktūra

i. Politika ir priemonės, kuriomis siekiama tikslinio tinklų sujungimo masto, nustatyto 4 straipsnio d punkte

ii. Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii. Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

i. Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.2 punkte išdėstytais elementais, įskaitant, kai taikytina, konkrečias bendro intereso projektų ir kitų esminių infrastruktūros projektų įgyvendinimo priemones

ii. Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii. Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4.3. Rinkų integravimas

i. Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.3 punkte išdėstytais elementais

ii. Priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, pvz., pažangiųjų tinklų, telkimo, apkrovos atsako, kaupimo, paskirstytosios gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmų, kainų signalų realiuoju laiku priemonės, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimo ir tarpvalstybinio balansavimo rinkų plėtros priemones

iii. Kai taikytina, priemonės, kuriomis užtikrinama nediskriminacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktis, apkrovos atsakas ir kaupimas, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose

iv. Politika ir priemonės, kuriomis apsaugomi vartotojai, ypač pažeidžiami ir, kai taikytina, energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, ir gerinamas konkurencingumas bei užginčijimo teisės mažmeninėje energijos rinkoje

v. Priemonių, kurių reikia, kad būtų galima taikyti ir plėtoti apkrovos atsaką, aprašymas, įskaitant su tarifais susijusias priemones, būtinas dinamiškai kainodarai

3.4.4. Energijos nepriteklius

i. Kai taikytina, politika ir priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti 2.4.4 punkte nurodytus uždavinius

3.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

i. Politika ir priemonės, susijusios su 2.5 punkte išdėstytais elementais

ii. Kai taikytina, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis šioje srityje, įskaitant, jei tikslinga, informaciją apie tai, kaip SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis

iii. Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

B SKIRSNIS. ANALITINIS PAGRINDAS

4. ESAMA PADĖTIS IR PROGNOZĖS TAIKANT ESAMĄ POLITIKĄ IR PRIEMONES

4.1. Prognozuojama pagrindinių išorės veiksnių, nuo kurių priklauso energetikos sistemos ir išmetamo ŠESD kiekio pokyčiai, raida

i. Makroekonominė prognozė (BVP ir gyventojų prieaugis)

ii. Sektorių pokyčiai, kurie tikriausiai paveiks energetikos sistemą ir išmetamą ŠESD kiekį

iii. Pasaulinės energetikos tendencijos, tarptautinės iškastinio kuro kainos, ES ATLPS anglies dioksido kaina

iv. Technologijų kainų pokyčiai

4.2. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

4.2.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas

i. Esamos ŠESD išmetimo ir šalinimo tendencijos atsižvelgiant į ES ATLPS, pastangų pasidalijimą, LULUCF sektorius, taip pat į įvairius energetikos sektorius

ii. Sektorių pokyčių prognozės taikant esamą nacionalinę ir Sąjungos politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.2.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

i. Esama bendrojo galutinio energijos suvartojimo ir įvairiuose sektoriuose (šildymo ir vėsinimo, elektros energijos, transporto) suvartojamos energijos procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat dalis pagal technologiją kiekviename iš šių sektorių

ii. Orientacinės pokyčių prognozės taikant esamą politiką 2030 metams (atsižvelgiant į 2040 m. perspektyvas)

4.3. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

i. Esamas pirminės ir galutinės energijos suvartojimas visuose ekonomikos sektoriuose ir kiekviename sektoriuje atskirai (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto sektorius)

ii. Didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo esamos galimybės

iii. Pirminės ir galutinės energijos suvartojimo kiekviename sektoriuje prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) taikant esamą energijos vartojimo efektyvumo politiką, priemones ir programas, nurodytas 1.2 punkto ii papunktyje

iv. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, nustatyti remiantis nacionaliniu skaičiavimu, pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnį

4.4. Energetinio saugumo aspektas

i. Esamas energijos rūšių derinys, vidaus energijos šaltiniai, priklausomybė nuo importo, įskaitant su tuo susijusią riziką

ii. Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.5. Energijos vidaus rinkos aspektas

4.5.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas

i. Esamas tinklų sujungimo mastas ir pagrindinės jungtys

ii. Jungčių plėtros poreikio prognozės (įskaitant 2030 m.)

4.5.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

i. Esamos elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros pagrindinės charakteristikos

ii. Tinklų plėtros poreikio prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.5.3. Elektros energijos ir dujų rinkos, energijos kainos

i. Esama padėtis elektros energijos ir dujų rinkose, įskaitant energijos kainas

ii. Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.6. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

i. Esama padėtis mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuje ir, kiek įmanoma, jo padėtis pasaulinėje rinkoje (ta analizė turi būti atlikta Sąjungos ar pasauliniu mastu)

ii. Esamas viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų išlaidų mokslinių tyrimų ir inovacijų mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje lygis, esamas patentų skaičius ir esamas tyrėjų skaičius

iii. Išskaidyti esami kainos elementai, sudarantys tris pagrindines kainos sudedamąsias dalis (energija, tinklas, mokesčiai / rinkliavos)

iv. Energijos subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, aprašymas

5. PLANUOJAMOS POLITIKOS IR PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS

5.1. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis energetikos sistemai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones (kaip aprašyta 4 skirsnyje)

i. Prognozės, kaip, taikant planuojamą politiką ir priemones, energetikos sistema ir išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, taip pat, kai taikytina, išmetamas oro teršalų kiekis pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 keisis bent per dešimtmetį po laikotarpio, kurį apima planas (įskaitant paskutiniuosius laikotarpio, kurį apima planas, metus)

ii. Įvairios politikos sąveikos (esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos politikos aspekto srityje ir esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos skirtingų aspektų srityse) bent iki paskutiniųjų laikotarpio, kurį apima planas, metų vertinimas, visų pirma siekiant įgyti tvirtas žinias apie energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo politikos poveikį energetikos sistemos dydžiui ir sumažinti nenaudingų investicijų į energijos tiekimą riziką

iii. Esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos, ir tos politikos ir priemonių ir Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių vertinimas

5.2. 3 skirsnyje aprašyto planuojamos politikos ir priemonių poveikis (vertinant pagal sąnaudas ir naudą, taip pat pagal ekonominį efektyvumą) makroekonomikai ir, kiek įmanoma, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, užimtumui ir švietimui, įgūdžiams ir socialiniam aspektui, įskaitant teisingo perėjimo aspektus, bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones

5.3. Reikalingų investicijų apžvalga

i. Esami investicijų srautai ir būsimų investicijų prielaidos, susijusios su planuojama politika ir priemonėmis

ii. Sektoriaus ar rinkos rizikos veiksniai arba kliūtys nacionaliniame arba regiono kontekste

iii. Papildomos viešosios finansinės paramos ar išteklių, skirtų ii punkte nustatytoms spragoms užpildyti, analizė

5.4. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis kitoms valstybėms narėms ir regioniniam bendradarbiavimui bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones

i. Poveikis energetikos sistemai regiono (vertinama kuo didesniu mastu) kaimyninėse ir kitose valstybėse narėse

ii. Poveikis energijos kainoms, komunalinių paslaugų ir energijos rinkų integravimui

iii. Kai taikytina, poveikis regioniniam bendradarbiavimui

5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje

2 dalis

Parametrų ir kintamųjų, kurie turi būti įrašomi į nacionalinio plano B skirsnį, sąrašas

Šie parametrai, kintamieji, energijos balansai ir rodikliai pateikiami nacionalinių planų B skirsnyje „Analitinis pagrindas“ (jei naudojami):

1. Bendrieji parametrai ir kintamieji

1) Gyventojų skaičius [mln.]

2) BVP [mln. EUR]

3) Sektorių (įskaitant pagrindinius pramonės, statybos, paslaugų ir žemės ūkio sektorius) bendroji pridėtinė vertė [mln. EUR]

4) Namų ūkių skaičius [tūkst.]

5) Namų ūkio dydis [gyventojai / namų ūkiai]

6) Namų ūkių disponuojamosios pajamos [EUR]

7) Keleivinio transporto kilometrų skaičius: visų rūšių transportas, t. y. kelių transporto (automobilių ir autobusų kilometrų skaičiai atskirai, jei įmanoma), geležinkelio, oro susisiekimo ir vidaus laivybos (jei taikytina) kilometrų skaičiai pateikiami atskirai [mln. keleivinio transporto kilometrų]

8) Krovininio transporto tonkilometriai: visų rūšių transportas, išskyrus tarptautinę jūrų laivybą, t. y. kelių transporto, geležinkelio, oro susisiekimo, vidaus laivybos (vidaus vandenų ir nacionalinės jūrų laivybos) tonkilometrių skaičiai pateikiami atskirai [mln. tkm]

9) Tarptautinės naftos, dujų ir anglių kuro importo kainos [EUR/GJ arba EUR/tne], remiantis Komisijos rekomendacijomis

10) ES ATLPS anglies dioksido kaina [EUR už apyvartinį taršos leidimą], remiantis Komisijos rekomendacijomis

11) Euro ir JAV dolerio (kai taikytina) kurso prielaidos [EUR / valiuta ir USD / valiuta]

12) Šildymo dienolaipsnių skaičius

13) Vėsinimo dienolaipsnių skaičius

14) Modeliuojant darytos prielaidos apie pagrindinių svarbių technologijų kainas

2. Energijos balansai ir rodikliai

2.1. Energijos tiekimas

1) Vietinė gamyba pagal kuro rūšis (visų energijos produktų, gaminamų pakankamai dideliais kiekiais) [naftos ekvivalento kilotonomis, ktne]

2) Grynasis importas pagal kuro rūšis (įskaitant elektros energiją; grynasis importas iš ES šalių ir grynasis importas iš ne ES šalių nurodomi atskirai) [ktne]

3) Priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių [%]

4) Pagrindiniai svarbiausių energijos nešiklių (įskaitant dujas ir elektros energiją) importo šaltiniai (valstybės)

5) Bendrasis vidaus vartojimas pagal kuro rūšies šaltinius (įskaitant kietąjį kurą, visus energijos produktus: anglį, žalią naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, branduolinę energiją, elektros energiją, antrinę šilumą, atsinaujinančiuosius išteklius, atliekas) [ktne]

2.2. Elektros energija ir šiluma

1) Bendras pagamintos elektros energijos kiekis [GWh]

2) Bendras pagamintos elektros energijos kiekis pagal kuro rūšis (visų energijos produktų) [GWh]

3) Viso pagaminto elektros energijos ir šilumos kiekio procentinė dalis, kurią sudaro kogeneracijos būdu pagamintas kiekis [%]

4) Elektros energijos gamybos pajėgumas pagal šaltinius, įskaitant nurašomą pajėgumą ir naujas investicijas [MW]

5) Šiluminėse jėgainėse pagaminta šiluma

6) Kogeneracinėse elektrinėse pagaminta šiluma, įskaitant pramonės įmonių atliekinę šilumą

7) Tarpvalstybinių dujų ir elektros energijos jungčių pajėgumas [elektros energijos jungčių pajėgumas apibrėžiamas pagal vykstančių diskusijų rezultatą remiantis 15 % tinklų sujungimo tikslu] ir prognozuojamas jo panaudojimo mastas

2.3. Transformavimo sektorius

1) Šiluminių jėgainių kuro sąnaudos (įskaitant kietąjį kurą, naftą, dujas) [ktne]

2) Kitų konversijos procesų kuro sąnaudos [ktne]

2.4. Energijos suvartojimas

1) Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas [ktne]

2) Galutinės energijos vartojimas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų, žemės ūkio ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima)) [ktne]

3) Galutinės energijos suvartojimas pagal kuro rūšis (visus energijos produktus) [ktne]

4) Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms [ktne]

5) Pirminės energijos vartojimo intensyvumas visuose ekonomikos sektoriuose (pirminės energijos suvartojimo ir BVP santykis) [tne/EUR]

6) Galutinės energijos vartojimo intensyvumas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima))

2.5. Kainos

1) Elektros energijos kainos pagal energiją vartojančių (būsto, pramonės, paslaugų) sektorių rūšis

2) Nacionalinės mažmeninės kuro kainos (įskaitant mokesčius, pagal šaltinius ir sektorius) [EUR/ktne]

2.6. Investicijos

Investicijų energijos transformavimo, tiekimo, perdavimo ir skirstymo sektoriuose kaštai

2.7. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

1) Bendrasis galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas ir bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) sektorius ir technologijas

2) Pastatuose vykdoma elektros energijos ir šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pateikiami išskaidyti duomenys, jei turima, apie tai, kiek energijos pagamino fotovoltinės saulės energijos sistemos, saulės šilumos energijos sistemos, biomasės sistemos, šilumos siurbliai, geoterminės sistemos ir visos kitos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, kiek tokios energijos suvartota ir kiek atiduota į tinklą

3) Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos, įskaitant ilgalaikes ir sektorių trajektorijas, procentinė dalis, kurią sudaro maistinės kilmės biodegalai ir pažangieji biodegalai, centralizuoto šilumos tiekimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energija, kurią pagamino miestai ir energijos bendrijos.

3. Rodikliai, susiję su ŠESD išmetimu ir šalinimu

1) ŠESD išmetimas pagal politikos sektorius (ES ATLPS, pastangų pasidalijimas ir LULUCF)

2) ŠESD išmetimas pagal IPCC sektorius ir pagal dujų rūšis (kai taikytina, išskirti pagal ES ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorius) [tCO2ekv.]

3) Visų ekonomikos sektorių taršos anglies dioksidu intensyvumas [tCO2ekv./BVP]

4) CO2 išmetimo rodikliai

a) ŠESD išmetimo intensyvumas nacionalinės elektros energijos ir šilumos gamybos srityje [tCO2ekv/MWh]

b) ŠESD išmetimo intensyvumas galutinės energijos suvartojimo srityje pagal sektorius [tCO2ekv./tne]

5) Kitų (ne CO2) teršalų išmetimo parametrai

a) Ūkiniai gyvūnai: pieniniai galvijai [1 000 vnt.], nepieniniai galvijai [1 000 vnt.], avys [1 000 vnt.], kiaulės [1 000 vnt.], naminiai paukščiai [1 000 vnt.]

b) Iš sintetinių trąšų į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]

c) Iš mėšlo į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]

d) Azotą kaupiančių augalų sukaupto azoto kiekis [kt azoto]

e) Iš augalų liekanų į dirvą grįžtančio azoto kiekis [kt azoto]

f) Dirbamų organinių dirvožemių plotas [hektarais]

g) Susidaręs kietųjų komunalinių atliekų kiekis

h) Į sąvartynus išvežamų kietųjų komunalinių atliekų kiekis

i) Viso sąvartynuose susidariusio CH4 surinkta CH4 dalis [%]