Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

V PRIEDAS

ŠESD APSKAITOS INFORMACIJA

ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2023-11-20 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗
Priedų galiojimas šiandien automatiškai netikrinamas. Tikrinkite EUR-Lex ↗.

1 dalis

Į ataskaitas, nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje, įtraukiama informacija:

a) X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestas šio priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD ir Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų ŠESD kiekis;

b) duomenys apie X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestus anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių kiekius, kurie atitiktų duomenis, pateiktus pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 8 straipsnį;

c) X-2 metais iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmestas ŠESD ir absorbentais pašalintas CO2 kiekis LULUCF sektoriuje pagal šio priedo 3 dalyje nustatytą metodiką. Šie duomenys taip pat svarbūs teikiant reikalavimų laikymosi ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2018/841 14 straipsnį;

d) a, b ir c punktuose nurodytos informacijos apie laikotarpį nuo atitinkamų bazinių metų arba laikotarpio iki X-3 metų pasikeitimai ir jų priežastys;

e) informacija apie X-2 metų rodiklius, kaip nustatyta šio priedo 4 dalyje;

f) suvestinė informacija apie X-1 metais atliktus perleidimo sandorius pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/841 12 ir 13 straipsnius;

g) informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos ataskaitos įverčius, visų pirma tose ataskaitos dalyse, kurios buvo taisomos arba dėl kurių buvo pateikta rekomendacijų po ekspertų atliktos peržiūros;

h) X-2 metų patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį pagal Direktyvą 2003/87/EB pranešė įrenginių operatoriai, faktinis arba apskaičiuotas priskyrimas nacionalinės ŠESD apskaitos taršos šaltinių kategorijoms ir to patikrinto išmetamo teršalų kiekio santykis su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestu ŠESD kiekiu;

i) kai taikytina, atliktų ŠESD apskaitos ataskaitose pateikto išmetamo teršalų kiekio atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant patikrintą išmetamą teršalų kiekį, apie kurį pranešta pagal Direktyvą 2003/87/EB;

j) kai taikytina, atliktų duomenų, taikytų įvertinant išmetamą teršalų kiekį ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo tikslais, atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant:

i) duomenis, naudotus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 rengiant oro teršalų apskaitos ataskaitas,

ii) duomenis, pateiktus pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 19 straipsnio 1 dalį ir VII priedą,

iii) energetikos duomenis, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 4 straipsnį ir B priedą;

k) nacionalinės apskaitos sistemos pakeitimų, jei esama, aprašas;

l) nacionalinio registro pakeitimų, jei esama, aprašas;

m) informacija apie kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planus, bendrą neapibrėžtumo įvertinimą, bendrą išsamumo įvertinimą ir kitus nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos elementus, reikalingus tam, kad būtų galima parengti Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą;

n) informacija apie:

i) valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis, įskaitant, kai įmanoma, informaciją apie kiekius, perleidimo rūšį ir numatomą kainų intervalą;

ii) pajamų naudojimą pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 6 dalį;

iii) valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lankstumo priemonėmis.

Valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti nukrypti nuo pirmos pastraipos c punkto, kad galėtų taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta šio priedo 3 dalyje, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. ŠESD apskaitoje, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos metodiką, nes išmetamas ir atitinkamų anglies absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, pateikia Komisijai pagrįstą prašymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamos terminą, iki kada turi būti patobulinta metodika, pasiūlyta alternatyvi metodika, arba abu minėti variantai, ir pateikdamos galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jei Komisija prašymo nepatenkina, ji nurodo savo sprendimo priežastis.

2 dalis

Pateikiama informacija apie šias ŠESD:

anglies dioksidą (CO2)

metaną (CH4)

azoto oksidą (N2O)

sieros heksafluoridą (SF6)

azoto trifluoridą (NF3)

hidrofluorangliavandenilius (HFC):

— HFC-23 CHF3

— HFC-32 CH2F2

— HFC-41 CH3F

— HFC-125 CHF2CF3

— HFC-134 CHF2CHF2

— HFC-134a CH2FCF3

— HFC-143 CH2FCHF2

— HFC-143a CH3CF3

— HFC-152 CH2FCH2F

— HFC-152a CH3CHF2

— HFC-161 CH3CH2F

— HFC-227ea CF3CHFCF3

— HFC-236cb CF3CF2CH2F

— HFC-236ea CF3CHFCHF2

— HFC-236fa CF3CH2CF3

— HFC-245fa CHF2CH2CF3

— HFC-245ca CH2FCF2CHF2

— HFC-365mfc CH3CF2CH2CF3

— HFC-43-10mee CF3CHFCHFCF2CF3 arba (C5H2F10)

perfluorangliavandenilius (PFC):

— PFC-14, perfluormetaną, CF4

— PFC-116, perfluoretaną, C2F6

— PFC-218, perfluorpropaną, C3F8

— PFC-318, perfluorciklobutaną, c-C4F8

— perfluorciklopropaną c-C3F6

— PFC-3-1-10, perfluorbutaną, C4F10

— PFC-4-1-12, perfluorpentaną, C5F12

— PFC-5-1-14, perfluorheksaną, C6F14

— PFC-9-1-18, C10F18

3 dalis

LULUCF stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikos

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo LULUCF sektoriuje tikslu valstybės narės naudoja geografinius detalius žemės naudojimo keitimo duomenis pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos. Komisija teikia valstybėms narėms atitinkamą paramą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas surinktų duomenų nuoseklumas ir skaidrumas. Valstybės narės raginamos išnagrinėti sinergijos galimybes ir galimybes konsoliduoti ataskaitų teikimą su kitomis atitinkamomis politikos sritimis ir siekti, kad būtų užtikrintas ŠESD apskaitos sąveikumas su atitinkamomis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, įskaitant:

a) žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, stebėsenos sistemą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalyje;

b) žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

— didelės biologinės įvairovės žemė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 3 dalyje;

— pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnį patvirtintos Bendrijos svarbos teritorijos ir nurodytos specialios saugomos teritorijos, ir už jų ribų esantys žemės vienetai, kuriems taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal tos direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalis siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

— Direktyvos 92/43/EEB IV priede išvardytų rūšių veisimosi ir poilsio vietos, kurioms taikomos apsaugos priemonės pagal tos direktyvos 12 straipsnį;

— Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytų rūšių, kurios aptinkamos už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų ir kurios prisideda prie to, kad tos buveinės ir rūšys pasiektų palankią apsaugos būklę pagal tos direktyvos 2 straipsnį, arba kurioms gali būti taikomos prevencinės ir taisomosios priemonės pagal Direktyvą 2004/35/EB, buveinės;

— specialios apsaugos teritorijos, klasifikuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį, ir už tų teritorijų ribų esantys žemės vienetai, kuriems, siekiant teritorijos apsaugos tikslų, taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalį;

— žemės vienetai, kuriuose taikomos paukščių, apie kurių nesaugią būklę pranešta pagal Direktyvos 2009/147/EB 12 straipsnį, išsaugojimo priemonės, siekiant įvykdyti tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nustatytą reikalavimą stengtis išvengti taršos ar buveinių pažeidimo arba tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą reikalavimą išsaugoti ir palaikyti pakankamą paukščių rūšių buveinių įvairovę ir plotą;

— bet kokios kitos buveinės, kurias valstybė narė nurodo siekdama tokių pačių, kaip nustatytieji direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB, tikslų;

— žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos tam, kad būtų galima apsaugoti paviršinių vandens telkinių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, ekologinę būklę ir jos nepabloginti;

— natūralios salpos arba potvynių vandens sulaikymo teritorijos, kurias valstybės narės saugo, valdydamos potvynių riziką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB;

— valstybių narių nustatytos saugomos teritorijos, kad būtų pasiekti saugomų teritorijų tikslai;

c) atkuriamų žemės naudojimo vienetų, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

— Bendrijos svarbos teritorijos, specialios saugomos teritorijos ir specialios apsaugos teritorijos, kaip aprašyta b punkte, kartu su už jų ribų esančiais žemės vienetais, kuriems, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo ar kompensacines priemones siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

— laukinių paukščių rūšių, nurodytų Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnio 2 dalyje arba išvardytų jos I priede, kurios aptinkamos už specialių apsaugos teritorijų ribų ir kurioms, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/147/EB, turi būti taikomos atkūrimo priemonės, buveinės;

— Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir jos II priede išvardytų rūšių, aptinkamų už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų, kurioms, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo priemones, kad būtų pasiekta palanki apsaugos būklė pagal Direktyvą 92/43/EEB, arba nustatyta, kad joms reikia taikyti taisomąsias priemones pagal Direktyvos 2004/35/EB 6 straipsnį, buveinės;

— teritorijos, kurias, kaip nustatyta pagal valstybėje narėje taikomą gamtos atkūrimo planą, reikia atkurti, arba kurioms pagal šį planą taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jų būklė nepablogėtų;

— žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos paviršinio vandens telkinių, nurodytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, gerai ekologinei būklei atkurti;

— žemės vienetai, kuriems taikomos pelkių teritorijų atkūrimo priemonės, nurodytos Direktyvos 2000/60/EB VI priedo B dalies vii papunktyje;

— teritorijos, kuriose reikia atkurti ekosistemą, kad būtų pasiekta gera ekosistemos būklė pagal Europos Parlamento Tarybos reglamentą (ES) 2020/852;

d) toliau nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriems kyla didelė su klimato kaita susijusi rizika, stebėsenos sistemą:

— teritorijos, kurioms pagal Reglamento (ES) 2018/841 13b straipsnio 5 ir 6 dalis taikoma kompensacija už natūralius trikdžius;

— teritorijos, nurodytos Direktyvos 2007/60/EB 5 straipsnio 1 dalyje;

— valstybių narių nacionalinėje prisitaikymo strategijoje nurodytos teritorijos, kurioms būdinga didelė gamtos ir žmogaus keliama rizika ir kuriose taikomi su klimato kaita susiję nelaimių rizikos mažinimo veiksmai;

e) dirvožemio anglies sankaupų stebėsenos sistemą, naudojant, be kita ko, metinius žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) duomenų rinkinius.

Vykdant ŠESD apskaitą sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų ir juos integruoti, siekiant padidinti jų palyginamumą ir prieinamumą visuomenei.

2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės naudoja bent 1 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, išskyrus atvejus, kai tai susiję su anglies kaupikliais, kuriems tenka bent 25 % išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio pagal šaltinio ar absorbento kategoriją, kuriems valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžties jie daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai; tais atvejais naudojamos bent 2 lygio metodikos pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

Nuo 2028 m. ŠESD apskaitos ataskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės naudoja bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, ir kuo anksčiau – vėliausiai nuo 2030 m. ŠESD apskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės, atlikdamos visus išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies sankaupų skaičiavimus, susijusius su a punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, teritorijomis, b ir c punktuose nurodytų saugomų ar atkuriamų žemės naudojimo vienetų teritorijomis ir d punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų teritorijomis, kurioms ateityje kils didelė su klimato kaita susijusi rizika, taiko 3 lygio metodiką pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

Nepaisant ankstesnės pastraipos, jei kurios nors iš a-d punktuose išvardytų atskirų kategorijų plotas sudaro mažiau nei 1 % tvarkomos žemės ploto, apie kurį pranešė valstybė narė, valstybės narės taiko bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

4 dalis.

Apskaitos rodikliai

Rodiklio pavadinimasRodiklis
TRANSFORMACIJA B0Konkretus viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ
Viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš visų produktų – viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių elektrinių visos produkcijos, PJ
TRANSFORMACIJA E0Konkretus savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ
Savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių visų produktų, PJ
PRAMONĖ A1.1Bendras taršos CO2 intensyvumas – geležies ir plieno pramonė, t/mln. EUR
Visas juodosios metalurgijos išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš geležies ir plieno pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.2Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – chemijos pramonė, t/mln. EUR
Su energija susijęs chemijos pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš chemijos pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.3Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonė, t/mln. EUR
Su energija susijęs stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.4Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonė, t/mln. EUR
Su energija susijęs maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95)
PRAMONĖ A1.5Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – popieriaus ir spausdinimo pramonė, t/mln. EUR
Su energija susijęs popieriaus ir spausdinimo pramonės išmesto CO2 kiekis (kt), padalytas iš popieriaus ir spausdinimo pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95)
NAMŲ ŪKIAI A0Konkretus namų ūkių išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, t/m²
Namų ūkių CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti, padalytas iš nuolat gyvenamų būstų ploto, mln. m²
PASLAUGOS B0Konkretus komercinio ir institucinio sektoriaus išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, kg/m²
Komercinio ir institucinio sektoriaus CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti (kt), padalytas iš paslaugų pastatų patalpų ploto, mln. m²
TRANSPORTAS B0Konkretus su dyzelinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km
TRANSPORTAS B0Konkretus su benzinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km