IV PRIEDAS

1. Reikšmingą tarpvalstybinį poveikį turintis bendro intereso projektas yra valstybės narės teritorijoje vykdomas projektas, atitinkantis šias sąlygas:

a) elektros energijos perdavimo atveju, įgyvendinus projektą tinklo perdavimo pajėgumas arba komerciniams srautams prieinamas pajėgumas prie tos valstybės narės sienos su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis padidėja, todėl tarpvalstybinio tinklo perdavimo pajėgumas prie tos valstybės narės sienos su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis padidėja bent 500 megavatų (toliau – MW), palyginti su padėtimi, kai projekto objektas nebuvo perduotas eksploatuoti, arba įgyvendinus projektą sumažėja nesujungtų sistemų energetinė izoliacija vienoje ar daugiau valstybių narių ir tarpvalstybinis tinklo perdavimo pajėgumas prie dviejų valstybių narių sienos padidėja bent 200 MW;

b) elektros energijos kaupimo atveju, įgyvendinus projektą užtikrinamas bent 225 MW įrengtasis pajėgumas ir toks kaupimo pajėgumas, kuris sudaro sąlygas per metus pagaminti 250 GWh per metus grynąjį elektros energijos kiekį;

c) išmaniųjų elektros tinklų atveju, projektas yra skirtas aukštos ir vidutinės įtampos įrangai bei įrenginiams ir jame dalyvauja PSO, PSO ir SSO arba SSO iš bent dviejų valstybių narių. Projekte gali dalyvauti vien tik SSO, jeigu jie yra iš bent dviejų valstybių narių ir jei užtikrinamas sąveikumas. Projektas turi atitikti bent du iš šių kriterijų: jis apima 50 000 elektros energijos naudotojų, gamintojų, vartotojų ar gaminančių vartotojų, aprėpia bent 300 GWh per metus vartojimo rajoną; bent 20 % su projektu susijusios suvartojamos elektros energijos pagaminama iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių arba juo sumažinama vienos ar daugiau valstybių narių nesujungtų sistemų energetinė izoliacija. Projektas nebūtinai turi būti susijęs su fizine bendra siena. Projektų, susijusių su mažomis atskiromis sistemomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 42 punkte, įskaitant salas, atveju tie įtampos lygiai lygūs aukščiausios įtampos atitinkamoje elektros energetikos sistemoje lygiui;

d) vandenilio perdavimo atveju, projektu sudaromos sąlygos perduoti vandenilį per atitinkamų valstybių narių sieną arba bent 10 % padidinamas esamas tarpvalstybinio vandenilio transportavimo pajėgumas prie dviejų valstybių narių sienos, palyginti su padėtimi prieš perduodant projekto objektą eksploatuoti, ir pakankamai įrodoma, kad projektas yra esminė planuojamo tarpvalstybinio vandenilio tinklo dalis, taip pat pateikiama pakankamai įrodymų apie esamus planus ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ir tinklo operatoriais, arba, jei projektas mažina nesujungtų sistemų energetinę izoliaciją vienoje ar daugiau valstybių narių, juo siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviem valstybėms narėms;

e) II priedo 3 punkte nurodytų vandenilio laikymo ar priėmimo įrenginių atveju, projektu siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviem valstybėms narėms;

f) elektrolizerių atveju, projektu užtikrinamas bent 50 MW įrengtasis pajėgumas, kurį užtikrina vienas elektrolizeris ar elektrolizerių grupė, sudaranti vieną koordinuojamą projektą, ir sukuriama tiesioginė ar netiesioginė nauda bent dviem valstybėms narėms, taip pat konkrečiai, kiek tai susiję su projektais salose ir salų sistemose, remiami novatoriški ir kiti sprendimai, kurie yra susiję su bent dviem valstybėmis narėmis ir kurie daro reikšmingą teigiamą poveikį Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslams ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslui, ir reikšmingai prisidedama prie salų ir Sąjungos energetikos sistemos tvarumo;

g) išmaniųjų dujų tinklų atveju, projekte dalyvauja PSO, PSO ir SSO arba SSO iš bent dviejų valstybių narių. SSO gali dalyvauti tik padedant bent dviejų valstybių narių PSO, kurie yra glaudžiai susiję su projektu ir užtikrina sąveikumą;

h) jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos perdavimo atveju, projektas skirtas elektros energijai perduoti iš jūrinių elektros energijos gamybos objektų, perdavimo pajėgumas yra bent 500 MW ir sudaromos sąlygos perduoti elektros energiją į konkrečios valstybės narės sausumos tinklą, padidinant vidaus rinkoje siūlomos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį. Projektas plėtojamas regionuose, kuriuose yra žemas jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros lygis, ir įrodomas reikšmingas teigiamas poveikis Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslams ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslui, taip pat reikšmingai prisidedama prie energetikos sistemos tvarumo ir rinkos integracijos, sykiu nesudarant kliūčių tarpvalstybiniams pajėgumams ir srautams;

i) anglies dioksido projektų atveju, projektas skirtas antropogeninės kilmės anglies dioksidui iš bent dviejų valstybių narių transportuoti ir, jei taikytina, saugoti.

2. Reikšmingą tarpvalstybinį poveikį turintis abipusio intereso projektas yra projektas, atitinkantis šias sąlygas:

a) prie II priedo 1 punkto a ir f papunkčiuose nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, projektu padidinamas tinklo perdavimo pajėgumas arba komerciniams srautams skirti pajėgumai prie tos valstybės narės sienos su viena ar daugiau trečiųjų valstybių ir pagal 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus konkrečius kriterijus tiesiogiai ar netiesiogiai (per jungtį su trečiąja valstybe) suteikiama reikšmingos naudos Sąjungos lygmeniu. Naudą valstybėms narėms apskaičiuoja atlieka ir skelbia ENTSO-E pagal visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą;

b) prie II priedo 3 punkte nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, vandenilio projektu sudaromos sąlygos perduoti vandenilį per valstybės narės sieną su viena ar daugiau trečiųjų valstybių ir pagal 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus konkrečius kriterijus tiesiogiai ar netiesiogiai (per jungtį su trečiąja valstybe) suteikiama reikšmingos naudos Sąjungos lygmeniu. Naudą valstybėms narėms apskaičiuoja ir skelbia ENTSO-G pagal visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą;

c) prie II priedo 5 punkte nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, projektas gali būti naudojamas antropogeninės kilmės anglies dioksidui transportuoti ir saugoti bent dviejose valstybėse narėse ir trečiojoje valstybėje.

3. Prie II priedo 1 punkto a, b, c, d ir f papunkčiuose nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos perdavimas pagrindiniams vartojimo centrams ir kaupimo objektams kiekybiškai vertinamas pagal naujausią turimą visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, visų pirma:

i) elektros energijos perdavimo atveju, apskaičiuojant gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų pagaminamą elektros energijos kiekį (pagal technologiją, MW), kuris yra sujungtas ir kuris perduodamas dėl projekto, palyginti su kiekiu iš 2030 m. atitinkamoje valstybėje narėje planuojamų bendrų gamybos iš tų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;

ii) arba, energijos kaupimo atveju, palyginant naujus pajėgumus, susidariusius dėl projekto, su visu esamu tos pačios kaupimo technologijos pajėgumu analizės rajone, kaip nustatyta V priede;

b) rinkos integracija, konkurencija ir sistemos lankstumas vertinami pagal naujausią turimą visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, visų pirma:

i) tarpvalstybinių projektų, įskaitant reinvestavimo projektus, atveju apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumui abiem elektros energijos srauto kryptimis, matuojamą pagal energijos kiekį (MW) ir jų indėlį siekiant ne mažiau kaip 15 % sujungimo lygio tikslo, o projektų, darančių reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, atveju – poveikį tinklo perdavimo pajėgumams prie sienos tarp atitinkamų valstybių narių, tarp atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių arba atitinkamose valstybėse narėse, taip pat poveikį paklausos ir pasiūlos subalansavimui ir tinklo eksploatavimui atitinkamose valstybėse narėse;

ii) atliekant poveikio V priede nustatytam analizės rajonui vertinimą, susijusį su energetikos sistemos masto gamybos ir perdavimo sąnaudomis, taip pat rinkos kainų, numatytų įgyvendinant projektą pagal įvairius planavimo scenarijus, raida ir konvergencija, visų pirma atsižvelgiant į bendrajame pirmumo tvarkos sąraše atsiradusius pokyčius;

c) tiekimo saugumas, sąveikumas ir saugus sistemos eksploatavimas vertinami pagal naujausiame prieinamame visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plane pateiktą analizę, visų pirma įvertinant projekto poveikį numatomam apkrovos netekimui V priede nustatytame analizės rajone, kiek tai susiję su gamybos ir perdavimo adekvatumu tipinių apkrovos laikotarpių atžvilgiu, atsižvelgiant į numatomus su klimatu susijusių ekstremalių oro sąlygų pokyčius ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui. Kai taikoma, kiekybiškai vertinamas projekto poveikis nepriklausomai ir patikimai sistemos eksploatavimo kontrolei ir paslaugoms.

4. Prie II priedo 1 punkto e papunktyje nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) tvarumo lygis matuojamas vertinant tinklų suteikiamas galimybes prijungti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos objektus ir ją transportuoti;

b) tiekimo saugumas matuojamas vertinant skirstymo tinklų, perdavimo tinklų arba abiejų tų tinklų nuostolių lygį, elektros tinklo komponentų naudojimo procentinę dalį (t. y. vidutinę apkrovą), tinklo komponentų prieinamumą (susijusį su planuojama ir neplanuota technine priežiūra) ir jo poveikį tinklo veikimui ir pertrūkių trukmei bei dažnumui, įskaitant su klimatu susijusius sutrikimus;

c) rinkos integracija matuojama vertinant novatoriškų sistemos eksploatavimo sprendimų plėtrą, energetinės izoliacijos mažinimą ir sujungimo mastą, taip pat kitų sektorių integravimo lygį ir palankesnių sąlygų naujiems verslo modeliams ir rinkos struktūroms sudarymą;

d) tinklų saugumas, lankstumas ir tiekimo kokybė matuojami vertinant novatorišką požiūrį į sistemos lankstumą, kibernetinį saugumą, veiksmingą PSO ir SSO lygmenų sąveiką, pajėgumą įtraukti paklausos atsaką, kaupimą, energijos vartojimo efektyvumo priemones, ekonomiškai efektyvų skaitmeninių priemonių ir IRT naudojimą stebėsenos bei kontrolės tikslais, elektros energijos sistemos stabilumą ir įtampos kokybės rodiklius.

5. Prie II priedo 3 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų vandenilio projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) tvarumas matuojamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įvairioms galutinio vartojimo reikmėms sektoriuose, kuriuose sudėtinga sumažinti išmetamą teršalų kiekį, pavyzdžiui, pramonės ar transporto sektoriuose; lankstumas ir sezoninio kaupimo galimybės gaminant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją; arba atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio integravimas, siekiant atsižvelgti į rinkos poreikius ir skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį;

b) rinkos integracija ir sąveikumas matuojami apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę prekybos zonų bei kainų konvergencijos integracijos ir bendro sistemos lankstumo atžvilgiu;

c) tiekimo saugumas ir lankstumas matuojami apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę vandenilio tiekimo atsparumo, įvairovės ir lankstumo atžvilgiu;

d) konkurencija matuojama vertinant projekto indėlį įvairinant tiekimą, įskaitant palankesnių sąlygų prieigai prie vietinių vandenilio tiekimo šaltinių sudarymą.

6. Prie II priedo 2 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų išmaniųjų dujų tinklų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) tvarumo lygis matuojamas vertinant į dujų tinklą integruotų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų dalį, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, siekiant visiško sistemos dekarbonizavimo, ir tinkamai nustatant nutekėjimo atvejus;

b) tiekimo kokybė ir saugumas matuojami vertinant patikimai prieinamos dujų pasiūlos ir didžiausios paklausos santykį, importo, kurį pakeičia vietinės atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujos, dalį, sistemos eksploatavimo stabilumą, pertrūkių trukmę ir dažnumą vienam vartotojui;

c) sąlygų lankstumo paslaugoms, tokioms kaip paklausos atsakas ir kaupimas, sudarymas, palengvinant išmaniojo energetikos sektoriaus integraciją sukuriamomis sąsajomis su kitais energijos nešikliais ir sektoriais, matuojamas vertinant sąnaudas, sutaupomas dėl sujungtų energetikos sektorių ir sistemų, tokių kaip šilumos ir elektros energijos sistema, transportas ir pramonė.

7. Prie II priedo 4 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų elektrolizerių projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) tvarumas matuojamas vertinant į tinklą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, visų pirma gaminamo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, atitinkančio II priedo 4 punkto a papunkčio ii papunktyje apibrėžtus kriterijus, dalį arba vertinant tokios kilmės sintetinių degalų plėtros mastą ir susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą;

b) tiekimo saugumas matuojamas vertinant projekto indėlį į tinklo eksploatavimo saugumą, stabilumą ir efektyvumą, be kita ko, vertinant, kaip išvengta atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos ribojimo;

c) sąlygų lankstumo paslaugoms, tokioms kaip paklausos atsakas ir kaupimas, sudarymas, palengvinant išmaniojo energetikos sektoriaus integraciją sukuriamomis sąsajomis su kitais energijos nešikliais ir sektoriais, matuojamas vertinant sąnaudas, sutaupomas dėl sujungtų energetikos sektorių ir sistemų, tokių kaip dujų, vandenilio, elektros energijos ir šilumos tinklai, transportas ir pramonės sektoriai.

8. Prie II priedo 5 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamos anglies dioksido infrastruktūros atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) tvarumas matuojamas vertinant bendrą numatomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą per projekto gyvavimo ciklą ir tai, ar nėra alternatyvių technologinių sprendimų, tokių kaip energijos vartojimo efektyvumo, elektrifikavimo, apimančio atsinaujinančiuosius energijos išteklius, bet jais neapsiribojant, kad būtų užtikrintas toks pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo lygis, koks būtų pasiektas iš prijungtų pramonės įrenginių surinkus anglies dioksidą, palyginamomis sąnaudomis per palyginamą tvarkaraštį, atitinkamai atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų naudojant energiją, būtiną anglies dioksidui surinkti, transportuoti ir saugoti, priklausomai nuo to, kas taikytina, kiekį ir atsižvelgiant į infrastruktūrą, įskaitant, kai taikytina, kitus galimus naudojimo būdus ateityje;

b) atsparumas ir saugumas matuojami vertinant infrastruktūros saugumą;

c) poveikio aplinkai ir rizikos sušvelninimas visam laikui neutralizuojant anglies dioksidą.