V PRIEDAS

ENTSO-E ir ENTSO-G parengtos sąnaudų ir naudos analizės metodikos turi viena su kita derėti, atsižvelgiant į sektorių ypatumus. Į Sąjungos sąrašą įtrauktiems projektams taikomos suderintos ir skaidrios energetikos sistemos masto sąnaudų ir naudos analizės metodikos turi būti vienodos visoms infrastruktūros kategorijoms, nebent specifiniai jų skirtumai būtų pagrįsti. Jose sąnaudos apimamos platesne prasme, įskaitant išorinį poveikį, atsižvelgiant į Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir laikomasi šių principų:

1. atskiro projekto analizės rajonas apima visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kurių teritorijoje įgyvendinamas projektas, visas tiesiogiai besiribojančias valstybes nares ir visas kitas valstybes nares, kuriose projektas daro reikšmingą poveikį. Šiuo tikslu ENTSO-E ir ENTSO-G bendradarbiauja su visais atitinkamais atitinkamų trečiųjų valstybių sistemos operatoriais. Prie II priedo 3 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų projektų atveju ENTSO-E ir ENTSO-G bendradarbiauja su projekto rengėju, įskaitant atvejus, kai jis nėra sistemos operatorius;

2. į kiekvieną sąnaudų ir naudos analizę įtraukiama įvesties duomenų rinkinio jautrumo analizė, įskaitant gamybos sąnaudas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaštus, taip pat tikėtiną paklausos ir pasiūlos vystymąsi, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių atžvilgiu, be kita ko, abiejų šių elementų lankstumą ir kaupimo galimybes, įvairių projektų objektų perdavimo eksploatuoti tame pačiame analizės rajone data, poveikis klimatui ir kiti svarbūs parametrai;

3. jose nustatoma analizė, kurią reikia atlikti remiantis atitinkamu įvairių sektorių įvesties duomenų rinkiniu, nustatant poveikį įgyvendinus kiekvieną projektą ir jo neįgyvendinus, ir jos apima atitinkamas priklausomybės sąsajas su kitais projektais;

4. jose pateikiamos gairės dėl energetikos tinklo ir rinkos modeliavimo, būtino sąnaudų ir naudos analizei atlikti, parengimo ir naudojimo. Modeliavimas turi suteikti galimybę visapusiškai įvertinti ekonominę naudą, įskaitant rinkos integraciją, tiekimo saugumą ir konkurenciją, taip pat energetinės izoliacijos panaikinimą, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai bei klimatui, įskaitant tarpsektorinį poveikį. Metodika turi būti visiškai skaidri, joje pateikiama išsami informacija apie tai, kodėl nauda ir sąnaudos yra apskaičiuojamos, kokia yra ta nauda ir kokios yra tos sąnaudos ir kaip ta nauda ir tos sąnaudos yra apskaičiuojamos;

5. jose pateikiamas paaiškinimas, kaip visais visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planų etapais įgyvendinamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

6. jose paaiškinama, kad projektas netrukdys plėtoti ir diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos;

7. jomis užtikrinama, kad būtų nustatytos valstybės narės, kurioms projektas daro grynąjį teigiamą poveikį, naudos gavėjos, valstybės narės, kurioms projektas daro grynąjį neigiamą poveikį, ir sąnaudų padengėjos – tai gali būti kitos valstybės narės, nei tos, kurių teritorijoje yra pastatyta infrastruktūra;

8. jose atsižvelgiama bent į kapitalo išlaidas, eksploatacijos ir techninės priežiūros išlaidas, taip pat į susidarančias susijusios sistemos sąnaudas viso projekto techninio gyvavimo ciklo laikotarpiu, tokias kaip objekto eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudos, įskaitant išorines sąnaudas. Metodikose pateikiamos gairės dėl diskonto normų, techninės gyvavimo trukmės ir likutinės vertės, taikytinų apskaičiuojant sąnaudas ir naudą. Be to, jos apima privalomą naudos ir sąnaudų santykio ir grynosios dabartinės vertės apskaičiavimo metodiką, taip pat naudos diferencijavimą pagal jos vertinimo metodų patikimumo lygį. Taip pat atsižvelgiama į projektų poveikio klimatui ir aplinkai apskaičiavimo metodus ir indėlį siekiant Sąjungos energetikos tikslų, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros masto, energijos vartojimo efektyvumo ir sujungimo lygio tikslų;

9. jomis užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, kurių imamasi įgyvendinant kiekvieną projektą, būtų įvertintos ir atspindėtų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kaštus, ir kad vertinimas būtų patikimas ir derėtų su kitomis Sąjungos politikos kryptimis, kad tas priemones būtų galima palyginti su kitais sprendimais, kuriems nereikia naujos infrastruktūros.