Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

VII PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ IR ABIPUSIO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS (SĄJUNGOS SĄRAŠAS)

ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2026-04-29 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗
Priedų galiojimas šiandien automatiškai netikrinamas. Tikrinkite EUR-Lex ↗.

(nurodytas 3 straipsnio 4 dalyje)

A. SĄJUNGOS SĄRAŠO RENGIMO PRINCIPAI

1) Bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų grupės

Kai kurie bendro intereso projektai ir (arba) abipusio intereso projektai priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Apibrėžtos šių rūšių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupės:

a) tarpusavyje susijusių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus:“. Tokia grupė sukuriama siekiant nustatyti tuos bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant Sąjungos masto naudos, turi būti įgyvendinti visi bendro intereso projektai ir (arba) abipusio intereso projektai;

b) tarpusavyje galinčių konkuruoti bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų:“. Tokia grupė sukuriama, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti bendro intereso projektai ir (arba) abipusio intereso projektai. Spręsti, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus, – jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai, – paliekama rinkai. Bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų poreikis, be kita ko, susijęs su pajėgumo poreikiais, įvertinamas tolesniame bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų nustatymo procese;

c) konkuruojančių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų grupe, trukdžių mastas yra aiškesnis, todėl nuspręsta, kad turi būti įgyvendintas tik vienas bendro intereso projektas / abipusio intereso projektas. Spręsti, kurį bendro intereso projektą / abipusio intereso projektą įgyvendinti, – su sąlyga, kad atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai, – paliekama rinkai. Prireikus bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų nustatymo procese.

Visiems bendro intereso projektams ir (arba) abipusio intereso projektams taikomos tokios pačios pagal Reglamentą (ES) 2022/869 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2) Pastočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų dalimis, jei jos geografiškai yra atitinkamai prie perdavimo linijos arba prie vamzdynų. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais bendro intereso projektais ir išvardijamos aiškiai Sąjungos sąraše, jei jų ir atitinkamai perdavimo linijų arba vamzdynų geografinė padėtis nesutampa. Joms taikomos Reglamentu (ES) 2022/869 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

3) Projektai, kurie nebelaikomi bendro intereso projektais arba abipusio intereso projektais, ir projektai, kurie tapo kitų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų dalimi

Keli į pirmąjį Sąjungos sąrašą įtraukti projektai nebelaikomi bendro intereso projektais arba abipusio intereso projektais dėl vienos ar kelių iš šių priežasčių:

a) projektas jau yra užsakytas arba bus užsakytas iki 2026 m. kovo mėn., todėl Reglamento (ES) 2022/869 nuostatomis nebūtų pasinaudota;

b) remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų;

c) projektas nebuvo iš naujo pateiktas, kad būtų atrinktas kaip bendro intereso projektas / abipusio intereso projektas;

d) valstybė narė, su kurios teritorija susijęs projektas, jo nepatvirtino arba

e) vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus.

Šie projektai (išskyrus tuo atveju, kai projektai jau užsakyti arba turi būti užsakyti iki 2026 m. kovo mėn.) gali būti svarstomi siekiant juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

Tokie projektai nėra bendro intereso projektai arba abipusio intereso projektai, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie išvardijami šio priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą bendro intereso projekto arba abipusio intereso projekto numerį.

Kai kurie į pirmąjį Sąjungos sąrašą įtraukti projektai jų įgyvendinimo proceso metu tapo neatsiejama kitų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų (jų grupių) dalimi.

Tokie projektai nebelaikomi bendro intereso projektais arba abipusio intereso projektais, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie išvardijami šio priedo C dalyje kaip į kitus bendro intereso projektus arba abipusio intereso projektus nuo šiol įtraukti projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą bendro intereso projekto arba abipusio intereso projekto numerį.

4) Investavimo reikalavimų neatitinkančios bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų dalys

Kai kurie bendro intereso projektai / abipusio intereso projektai parengti taip, kad jiems reikia vienos arba kelių finansuoti netinkamų investicijų. Sąjungos sąrašo dalimi nelaikomos šios toliau išvardytos investicijos:

a) projekto MEDLINK (abipusio intereso projekto 1.35 dalis) vidaus sustiprinimai, t. y. kintamosios srovės perdavimo linija tarp Anabos ir Tuguro Alžyre ir kintamosios srovės perdavimo linija tarp De Džebilo ir Marsos Dibo Tunise;

b) Suboticos (RS) ir Sandorfalvos (HU) jungties vidaus sustiprinimai (abipusio intereso projekto 2.12 dalis), t. y. orinė linija Novi Sad 3–Somor 3, orinė linija Srbobran–Sremska Mitrovica 2 ir pastotės Subotica 3 rekonstrukcija;

c) al Natrūno (EG) ir Mesogėjos / Šv. Stepono (EL) jungties [dabartinis pavadinimas – GREGY Interconnector] vidaus sustiprinimai (abipusio intereso projekto 2.13 dalis) – vidaus ruožai Egipte;

d) Bobovo Dolo (BG) ir Leskovac 2 (RS) jungties [dabartinis pavadinimas – Central Balkan Corridor] (abipusio intereso projekto 2.26 dalis) vidaus sustiprinimai, t. y. orinės linijos Nis 2–Krusevac 1 modernizavimas, pastotės Krusevac 1 modernizavimas, orinės linijos Krusevac 1 ir Kraljevo 3 modernizavimas, orinės linijos tarp Kralevo ir Požegos modernizavimas, naujoji Požegos pastotė, naujoji orinė linija tarp Jagodinos ir Požarevaco, orinės linijos tarp Požegos ir Vardistės modernizavimas ir naujoji pastotė Pozarevac 3;

e) Ispanijos magistralės vidaus atkarpos (bendro intereso projekto 9.1.3 dalis): Korunja–Samora, Huelva–Alchesirasas, Kastilija ir Leonas (tarp Samoros–Haro), Gitirisas–Samora, Kastilijos La Mančos ir Madrido jungtis;

f) Freiburgo–Ofenbacho vidaus ruožas Vokietijoje (bendro intereso projekto 9.2.1 dalis);

g) Limburgo rajono ruožas ir jo jungtis su šiaurės–pietų magistrale rytų Nyderlanduose (bendro intereso projekto 9.6 dalis);

h) vidaus ruožas Vokietijoje, prasidedantis prie Brėmeno ir vedantis į Hanoverį (bendro intereso projekto 9.7.4 dalis);

i) vidaus atkarpa Prancūzijoje nuo Por la Nuvelio per Barberą (bendro intereso projekto 9.27.2 dalis);

j) Bordo–Lusanjė vidaus ruožas Prancūzijoje (bendro intereso projekto 9.27.3 dalis);

k) vidaus ruožas Vokietijoje, prasidedantis prie Brėmeno ir vedantis į pietus (bendro intereso projekto 9.28 dalis);

l) vidaus ruožas Jungtinėje Karalystėje nuo Baktono iki JK vidaus vandenilio tinklo (abipusio intereso projekto 9.35 dalis);

m) Šiaurės Afrikos vandenilio koridoriaus vidaus ruožai Tunise (abipusio intereso projekto 10.12 dalis);

n) vidaus ruožas Švedijoje, jungiantis Kiruną su Liuleo Šiaurės vandenilio maršrutu–Botnijos įlanka (bendro intereso projekto 11.1 dalis);

o) vidaus ruožai Suomijoje (geografinės nuorodos pateikiamos kaip nuorodos): Mentselė, Imatra, Kouvola, Kotka; Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus vidaus linija Lietuvoje, jungianti su Klaipėda (bendro intereso projekto 11.2 dalis);

p) ruožas Švedija–Suomija ir Baltijos jūros vandenilio kolektoriaus jungtis su Gotlando sala (bendro intereso projekto 11.3 dalis).

5) Į Sąjungos sąrašą įtrauktų projektų numeracija

Projektams, kurie buvo įtraukti į pirmąjį Sąjungos sąrašą, dabartiniame Sąjungos sąraše paliekamas jų pirminis bendro intereso projekto / abipusio intereso projekto numeris. Projektams, kurie nebuvo įtraukti į dabartinį Sąjungos sąrašą, suteikiamas naujas unikalus bendro intereso projekto / abipusio intereso projekto numeris.

B. SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ IR ABIPUSIO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS

1) Šiaurės–pietų elektros energetikos sistemų jungtys vakarų Europoje (NSI West Electricity)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
1.1Portugalijos ir Ispanijos jungtys Beariz–Fontefría (ES), Fontefria (ES)–Ponte de Lima (PT) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)
1.2Jungtis Gatica (ES)–Cubnezais (FR) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]
1.3Jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]
1.41.4.1 Vidaus linija Emden-East–Osterath, skirta pajėgumui nuo šiaurės Vokietijos iki Reino krašto didinti [dabartinis pavadinimas – A-Nord]
1.5Vidaus linija Brunsbüttel/Wilster–Großgartach/Grafenrheinfeld, skirta pajėgumui Vokietijos šiaurės ir pietų pasienyje didinti [dabartinis pavadinimas – Suedlink]
1.6Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), skirta pajėgumui vakarų pasienyje didinti [dabartinis pavadinimas – Ultranet]
1.71.7.1 Jungtis Navarra (ES)–Landes (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 1]
1.7.2 Jungtis Aragón region (ES)–Marsillon (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 2]
1.8Jungtis Lonny (FR)–Gramme (BE)
1.9Vidaus linijos prie Belgijos šiaurinės sienos Zandvliet–Lillo-Liefkenshoek (BE) ir Liefkenshoek–Mercator, įskaitant pastotę Lillo (BE) [dabartinis pavadinimas – BRABO II + III]
1.10Žemyninės Italijos jungtis su Korsika (FR) ir Sardinija (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]
1.11Kaunertalio (AT) saugyklos pajėgumo didinimo projektas
1.12Vandens valymo įrenginiai ir hidroakumuliacinė energijos saugykla NAVALEO (ES)
1.13Hidroakumuliacinė energijos saugykla Silvermines (IE)
1.14Hidroakumuliacinė energijos saugykla RIEDL (DE)
1.16Danijos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių centro suspausto oro energijos saugykla (DK)
1.17Hidroakumuliacinė energijos saugykla WSK PULS (DE)
1.18Reversinė hidroakumuliacinė energijos saugykla AGUAYO II (ES)
1.22Vidaus linija tarp Bordo ir Nanto srities (FR) [dabartinis pavadinimas – GiLA]
1.23Vidaus linija tarp Montalto ir Avencos (IT) [dabartinis pavadinimas – HG North Tyrrhenian Corridor]
1.24Vidaus linija Ovelgenė / Rastedė / Vyfelštėdė / Vesterštėdė–Biurštatas–Marksheimas (Taunusas) (DE) [dabartinis pavadinimas – Rhein-Main-Link]
1.25Elektroninis tinklo valdymas PSKW–Rio (DE)
1.26Hidroakumuliacinė energijos saugykla CHR IRENE (ES)
1.27Hidroakumuliacinė energijos saugykla PSP CONSO II (ES)
1.28Hidroakumuliacinė energijos saugykla Villarosa (IT)
1.29Hidroakumuliacinė energijos saugykla Taccu Sa Pruna (IT)
1.30Hidroakumuliacinė energijos saugykla Favazzina (IT)
1.31Hidroakumuliacinė energijos saugykla Serra Del Corvo (IT)
1.32Suspausto oro energijos saugykla CAES Ahaus, Germany (DE)

Regione plėtojami abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
1.19Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TN) [dabartinis pavadinimas – ELMED]
1.20Jungtis Zeebrugge area (BE)–Kemsley, Kent (UK) [dabartinis pavadinimas – Cronos]
1.21Jungtis Emden areas (DE)–Corringham, Essex (UK) [dabartinis pavadinimas – Tarchon]
1.33Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK) [dabartinis pavadinimas–North-South interconnector] (Nr. 2.13.1 ketvirtajame bendro intereso projektų sąraše)
1.34Jungtis Maynooth (IE)–Bodelwyddan (UK) [dabartinis pavadinimas – MaresConnect]
1.35Jungtis La Spezia (IT)–Annaba (DZ) ir Suvereto (IT)–Marsa Dhib (TN) [dabartinis pavadinimas – Medlink]

2) Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys vidurio rytų ir pietryčių Europoje (NSI East Electricity)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
2.1Austrijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos bendro intereso projektus:
2.1.1 Jungtis Isar/Altheim/Ottenhofen (DE)–St. Peter (AT)
2.1.3 Vidaus linija Westtirol–Zell-Ziller (AT)
2.1.4 Jungtis Pleinting (DE)–St. Peter (AT)
2.2Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Isar [dabartinis pavadinimas – SuedOstLink]
2.3Čekijos vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos bendro intereso projektus:
2.3.2 Vidaus linija Prestice–Kocin
2.3.3 Vidaus linija Kocin–Mirovka
2.4Jungtis Würmlach (AT)–Somplago (IT)
2.5Vengrijos ir Rumunijos projektų grupė, apimanti šiuos bendro intereso projektus:
2.5.1 Jungtis Józsa (HU)–Oradea (RO)
2.5.2 Vidaus linija Urechesti (RO)–Targu Jiu (RO)
2.5.3 Vidaus linija Targu Jiu (RO)–Paroseni (RO)
2.5.4 Vidaus linija Paroseni (RO)–Baru Mare (RO)
2.5.5 Vidaus linija Baru Mare (RO)–Hasdat (RO)
2.5.6 Rošiorio (RO) pastotės modernizavimas
2.5.7 Jungtis Nadab (RO)–Bekescsaba (HU)
2.6Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Great Sea Interconnector], apimanti šiuos bendro intereso projektus:
2.6.1 Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)
2.6.2 Jungtis Kofinou (CY)–Korakia (Kreta, EL)
2.7Jungtis Otrokovice (CZ)–Ladce (SK)
2.8Jungtis Lienz (AT)–Veneto regionas (IT)
2.9Amfilochijos (EL) hidroakumuliacinė energijos saugykla
2.10Ptolemaidos (EL) baterinė energijos kaupimo sistema
2.11Čierni Vaho (SK) hidroakumuliacinės energijos saugyklos modernizavimas [dabartinis pavadinimas – SE Integrator]
2.14Vidaus linija Villanova–Fano (IT) [dabartinis pavadinimas – Adriatic HVDC link]
2.15Vidaus linija Lienz–Malta–Obersielach (AT) (Nr. 3.28 penktajame bendro intereso projektų sąraše)
2.16Jungtis Hradec (CZ)–Röhrsdorf (DE)
2.17Jungtis Galatina (IT)–Thesprotia (EL) [dabartinis pavadinimas – GRITA 2]
2.18Vidaus linija St. Peter–Dürnrohr (AT)
2.19Vidaus linija Foggia–Forli (IT) [dabartinis pavadinimas – HG Adriatic Corridor]
2.20Jungtis Sajóivánka (HU)–Rimavská Sobota (SK) (Nr. 3.17 ketvirtajame bendro intereso projektų sąraše)
2.21Jadenicos (BG) hidroakumuliacinė energijos saugykla (Nr. 3.23 ketvirtajame bendro intereso projektų sąraše)
2.22Kozjako (SI) hidroakumuliacinė energijos saugykla
2.23Batako (BG) hidroakumuliacinė energijos saugykla
2.24Dospato (BG) hidroakumuliacinė energijos saugykla

Regione plėtojami abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
2.12Jungtis Subotica (RS)–Sándorfalva (HU) [dabartinis pavadinimas – Pannonian Corridor]
2.13Jungtis Sidi Barrani pakrantė (EG)–Mesogeia/St Stefanos (EL) [dabartinis pavadinimas – GREGY Interconnector]
2.25Antra jungtis Villanova (IT)–Lastva (ME)
2.26Jungtis Bobov Dol (BG)–Leskovac 2 (RS) [dabartinis pavadinimas – Central Balkan Corridor]
2.27Jungtis Anaklia (GE)–Constanta Sud (RO) [dabartinis pavadinimas – Black Sea interconnection cable]
2.28Jungtis Mukačevė (UA)–Veľké Kapušany (SK)
2.29Jungtis Arcyzas (UA)–Isaccea (RO)

3) Baltijos energijos rinkos elektros energijos jungčių planas (BEMIP Electricity)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
3.2Hidroakumuliacinė elektros energijos saugykla Estijoje
3.3Baltijos valstybių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, apimantis šiuos bendro intereso projektus:
3.3.3 Vidaus linija Paide–Sindi (EE)
3.3.5 Tolesni infrastruktūros aspektai, susiję su Baltijos šalių sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu
3.3.6 Lietuvos ir Lenkijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Harmony Link]
3.3.11 Vidaus linija Dunowo–Żydowo Kierzkowo (PL)
3.3.12 Vidaus linija Piła Krzewina–Żydowo Kierzkowo (PL)
3.3.13 Vidaus linija Morzyczyn–Dunowo–Słupsk–Żarnowiec (PL)
3.3.14 Vidaus linija Żarnowiec–Gdańsk/Gdańsk Przyjaźń–Gdańsk Błonia (PL)
3.5Ketvirtoji Suomijos ir Švedijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Aurora line 2]
3.6Suomijos ir Estijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Estlink 3]
3.7Suomijos ir Švedijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Fenno-Skan 3]
3.8Švedijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Upgrade to Konti-Skan]
3.9Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinis jungčių stiprinimo projektas
3.10Suomijos hidroakumuliacinė energijos saugykla [dabartinis pavadinimas – Kemijoki PSP]

4) Šiaurės jūrų jūriniai tinklai (NSOG)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
4.2Belgijos ir Danijos jūrinė hibridinė jungtis [dabartinis pavadinimas – Triton Link]
4.3Aukštosios įtampos jūrinė pastotė ir jungtis Menuel (FR) [dabartinis pavadinimas – Offshore Wind connection Centre Manche 1]
4.4Aukštosios įtampos jūrinė pastotė ir jungtis Tourbe (FR) [dabartinis pavadinimas – Offshore Wind connection Centre Manche 2]
4.7Jūros vėjo energetikos jungtis Fécamp-Grand Large 1 (FR)
4.8Jūros vėjo energetikos jungtis Fécamp-Grand Large 2 (FR)
4.9Vokietijos ir Nyderlandų jūrinė hibridinė jungtis

Regione plėtojami abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
4.5Universalioji jungtis Princesės Elžbietos sala (BE)–Kent (UK) [dabartinis pavadinimas – Nautilus]
4.6Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų universalioji aukštosios įtampos nuolatinės srovės jungtis [dabartinis pavadinimas – LionLink]
4.10Jungtinės Karalystės ir Vokietijos jūrinė hibridinė jungtis [dabartinis pavadinimas – HansaLink – Phase 1]

5) Baltijos energijos rinkos jūrinių tinklų jungčių planas (BEMIP offshore)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
5.1Latvijos ir Estijos hibridinė jūrinė jungtis [dabartinis pavadinimas – Elwind]
5.2Danijos ir Vokietijos hibridinė jūrinė jungtis Bornholm Energy Island (BEI)

6) Pietų ir vakarų jūriniai tinklai (SW offshore)

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
6.1Oksitanijos (FR) jūros vėjo energetikos jungtis
6.2Jūros vėjo energetikos jungtis PACA (FR)
6.3Jūros vėjo energetikos jungtis Golfe de Lion Centre (FR)

7) Pietų ir rytų jūriniai tinklai (SE offshore)

Šio koridoriaus projektų nepateikta.

8) Atlanto vandenyno jūriniais tinklais:

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
8.1Pietų Bretanės (FR) jūros vėjo energetikos jungtis
8.2Atlanto pietų pakrantės jūros vėjo energetikos jungtis Oléron 1 (FR)
8.3Atlanto pietų pakrantės jūros vėjo energetikos jungtis Oléron 2 (FR)
8.4Jūros vėjo energetikos jungtis Golfe de Gascogne Sud (FR)
8.5Jūros vėjo energetikos jungtis Bretagne Nord-Ouest (FR)

9) Vakarų Europos vandenilio jungtys (HI West):

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
9.1Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos koridorius
9.1.1 Portugalijos vidaus vandenilio infrastruktūra
9.1.2 Portugalijos ir Ispanijos vandenilio jungtis
9.1.3 Ispanijos vidaus vandenilio infrastruktūra
9.1.4 Ispanijos ir Prancūzijos vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – BarMar]
9.1.5 Prancūzijos vidaus vandenilio infrastruktūra, sujungta su Vokietija [dabartinis pavadinimas – HyFen]
9.1.6 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra, sujungta su Prancūzija [dabartinis pavadinimas – H2Hercules South-West]
9.2Prancūzijos ir Vokietijos tarpvalstybiniai vandenilio slėniai
9.2.1 Vokietijos vandenilio slėnis iki sienos su Prancūzija [dabartinis pavadinimas – RHYn]
9.2.2 Prancūzijos vandenilio slėnis iki sienos su Vokietija [dabartinis pavadinimas – Mosahyc]
9.3Prancūzijos vidaus vandenilio infrastruktūra iki sienos su Belgija [dabartinis pavadinimas – Franco-Belgian H2 corridor]
9.4Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – H2ercules West]
9.5Belgijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Belgian Hydrogen Backbone]
9.6Nyderlandų vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – National Hydrogen Backbone]
9.7Vandenilio jungtys National Hydrogen Backbone (NL)–Vokietija
Vokietijos dalis:
9.7.1 Šiaurės–pietų magistralės vandenilio jungtis rytuose su Oude (NL) [dabartinis pavadinimas – H2ercules North]
9.7.2 Šiaurės-pietų magistralinio tinklo vandenilio jungtis rytuose su Vlieghuis (NL)–Vlieghuis–Ochtrup (DE)
9.7.3 Nyderlandų ir Vokietijos vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – Delta Rhine Corridor H2]
9.7.4 2-oji Vokietijos ir Nyderlandų vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – Hyperlink]
9.7.5 Šiaurės–pietų magistralės vandenilio jungtis Winterswijk/Vreden–Vokietija [dabartinis pavadinimas – H2ercules North-West]
9.8Vokietijos jūrinis vandenilio vamzdynas [dabartinis pavadinimas – AquaDuctus]
9.9Danijos ir Vokietijos vandenilio jungtis
9.9.1 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – HyperLink III]
9.9.2 Danijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – DK Hydrogen Pipeline West]
9.10Belgijos amoniako priėmimo infrastruktūra
9.10.1 Antverpeno amoniako priėmimo infrastruktūra
9.10.2 Antverpeno amoniako priėmimo infrastruktūra Amplifhy
9.10.3 Zebriugės amoniako priėmimo infrastruktūra New Molecules development
9.10.4 Antverpeno amoniako priėmimo infrastruktūra VEPA
9.11Vokietijos amoniako priėmimo infrastruktūra
9.11.1 Brunsbiutelio amoniako priėmimo infrastruktūros terminalas
9.11.3 Vilhelmshafeno (Uniper) amoniako priėmimo infrastruktūra
9.129.12.2 Roterdamo (Amplifhy) amoniako priėmimo infrastruktūra
9.13Diunkerko (FR) amoniako priėmimo infrastruktūra
9.15Ispanijos elektrolizerių infrastruktūra
9.15.4 Elektrolizeris Valle andaluz del hidrógeno verde electrolyser, Huelva
9.15.5 Astūrijos vandenilio slėnio elektrolizeris
9.15.6 Elektrolizeris Valdo Eume
9.15.7 Elektrolizeris Catalina
9.15.8 Elektrolizeris ErasmoPower2X
9.16Prancūzijos elektrolizerių infrastruktūra
9.16.6 Elektrolizeris GHYga H2
9.16.7 Elektrolizeris H2V 59
9.179.17.4 Elektrolizeris ScheldeH2 (NL)
9.18Vokietijos elektrolizerių infrastruktūra
9.18.3 Reinfeldeno elektrolizeris
9.18.4 Elektrolizeris GreenRoot
9.20Danijos vandenilio saugykla (DK)
9.21Saugykla Hystock Opslag H2 (NL)
9.22Vokietijos vandenilio saugyklos
9.22.1 Harzefeldo vandenilio saugykla Salthy
9.22.3 Harzefeldo vandenilio saugykla Salthy, II A+B
9.22.4 Huntorfo EWE vandenilio saugykla
9.22.5 Krumherno UST vandenilio saugykla
9.22.6 Saugykla NWKG H2
9.22.7 Jemgumo EWE vandenilio saugykla
9.22.8 Gasunie SpHyGER Etzel
9.22.9 Gronau–Epės RWE H2 saugyklos išplėtimas (Nr. 9.22.2 pirmajame Sąjungos sąraše)
9.22.10 Gronau–Epės RWE H2 saugykla – antrasis išplėtimas
9.22.11 Epės UST vandenilio saugykla
9.24Ispanijos vandenilio saugyklos
9.24.1 H2 saugykla North – 1
9.24.2 H2 saugykla North – 2
9.26Vandenilio jungtys Prancūzija–Liuksemburgas–Belgija:
9.26.1 Vandenilio jungtis Prancūzija–Liuksemburgas [dabartinis pavadinimas – Hy4link (FR)]
9.26.2 Vidaus vandenilio vamzdynas Liuksemburge iki Belgijos sienos [dabartinis pavadinimas – Hy4link (LU)]
9.27Prancūzijos vidaus vandenilio infrastruktūra nuo Bordo iki Viduržemio jūros pakrantės:
9.27.1 MidHY
9.27.2 HySoW Mediterranean
9.27.3 HySoW Atlantic
9.28Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Hyperlink 4-5]
9.29Vandenilio koridorius Italija–Šveicarija–Vokietija
9.29.1 Italijos vidaus vandenilio infrastruktūra nuo Podžo Renatiko iki Šveicarijos sienos
9.29.2 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Alpine HyWay]
9.30Elektrolizerių infrastruktūra Danijoje:
9.30.1 Elektrolizeris HØST PtX Esbjerg (anksčiau – Jyske Banke Nord PtX) (Nr. 9.19 pirmajame Sąjungos sąraše)
9.30.2 Elektrolizeris Hela
9.30.3 Elektrolizeris Vidar
9.30.4 Elektrolizeris Plug Idomlund
9.30.5 Elektrolizeris Esbjerg
9.31Elektrolizeris H2Austria&Bavaria+Store (AT)
9.32Elektrolizeris CHYMIA (BE)
9.33Prancūzijos vandenilio saugyklos
9.33.1 Saugykla GeoH2 (Nr. 9.23 pirmajame Sąjungos sąraše)
9.33.2 Saugykla HyPSTER_3
9.33.3 Saugykla HySoW

Regione plėtojami abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
9.34Šveicarijos vidaus vandenilio infrastruktūra (Italijos–Šveicarijos–Vokietijos vandenilio koridoriaus dalis) [dabartinis pavadinimas – Alpine H2 corridor])
9.35Vandenilio jungtis Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje

10) Vandenilio jungtys vidurio rytų ir pietryčių Europoje (HI East):

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
10.1Koridorius SoutH2 Tunisas–Italija–Austrija–Vokietija:
10.1.1 Italijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Italian H2 Backbone]
10.1.2 Austrijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – H2 Readiness of the TAG pipeline system]
10.1.3 Austrijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – H2 Backbone WAG ir Penta West]
10.1.4 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – HyPipe Bavaria – The Hydrogen Hub]
10.2Čekijos ir Vokietijos vandenilio jungtis:
10.2.1 Čekijos vidaus vandenilio infrastruktūra, vedanti link Vokietijos [dabartinis pavadinimas – Czech H2 Backbone West]
10.2.2 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – FLOW East – Making Hydrogen Happen]
10.2.3 Vokietijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – H2ercules Network South-East]
10.3Graikijos ir Bulgarijos vandenilio jungtis:
10.3.1 Graikijos vidaus vandenilio infrastruktūra, vedanti link sienos su Bulgarija [dabartinis pavadinimas – H2DRIA pipeline]
10.3.2 Bulgarijos vidaus vandenilio infrastruktūra, vedanti link sienos su Graikija
10.5Vidurio Europos vandenilio koridorius – Ukraina–Slovakija–Čekija–Vokietija:
10.5.1 Slovakijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Slovak Hydrogen Backbone]
10.5.2 Čekijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Czech Hydrogen Backbone North]
10.6Slovakijos ir Vengrijos vandenilio jungtis:
10.6.1 Slovakijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – SK-HU H2 corridor]
10.6.2 Vengrijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – HU/SK hydrogen corridor]
10.7Vandenilio koridorius Graikija–Italija:
10.7.1 Graikijos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Komnina – Florovouni pipeline]
10.7.2 Vandenilio vamzdynas, jungiantis Graikiją ir Italiją per jūrą [dabartinis pavadinimas – H2 Poseidon pipeline]
10.8Amoniako kaupimo įrenginys Jonijos energijos terminalas (GR)
10.9Elektrolizeris Thalis 1 (GR)
10.10Redersdorfo (DE) EWE vandenilio saugykla
10.11Požeminė vandenilio saugykla Fiume Treste Livello (IT)

Regione plėtojami abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
10.12Vandenilio vamzdynas jūroje tarp Tuniso ir Italijos [dabartinis pavadinimas – North Africa Hydrogen Corridor] (SoutH2 koridoriaus dalis)
10.13Ukrainos vidaus vandenilio infrastruktūra [dabartinis pavadinimas – Central European Hydrogen Corridor (UKR dalis)]

11) Baltijos energijos rinkos vandenilio planas (BEMIP Hydrogen):

Regione plėtojami bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
11.1Švedijos ir Suomijos vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – Nordic Hydrogen Route – Bothnian Bay]
11.2Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – Nordic-Baltic Hydrogen Corridor]
11.3Suomijos ir Vokietijos vandenilio jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Sea Hydrogen Collector]
11.4Vokietijos ir Lenkijos H2 jungtys [dabartinis pavadinimas – Pomeranian Green Hydrogen cluster]
11.5Suomijos elektrolizerių infrastruktūra:
11.5.1 Porvoo Phase 2
11.5.2 Projektas FOX
11.5.3 Projektas Plug Power Kristinestad

12) Prioritetinė teminė pažangiųjų elektros energijos tinklų plėtros sritis

Plėtojami teminės srities bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
12.2CARMEN (BG, RO) – stiprinti PSO tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi duomenimis, stiprinti PSO ir STO bendradarbiavimą, remti tinklo plėtrą ir didinti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo pajėgumus ir didinti tinklo stabilumą, saugumą ir lankstumą
12.3Danube InGrid (HU, SK) – našiai integruota visų prie Vengrijos ir Slovakijos elektros energijos tinklų prisijungusių rinkos naudotojų elgsena ir veiksmai
12.4Gabreta Smart Grids (CZ, DE) – didesnis tinklo pajėgumas priimti iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą energiją, kuriamos vidutinės įtampos tinklų nuotolinio stebėjimo bei valdymo galimybės ir geresnis tinklo stebėjimas bei planavimas
12.5GreenSwitch (AT, HR, SI) – didesnis tinklo pajėgumas priimti paskirstytuosius atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius ir našiai integruota nauja apkrova, geresnis skirstomojo tinklo stebėjimas ir didesnis tarpvalstybinis pralaidumas
12.6Selena (CZ, HU, SK) – modernizuoti ir integruoti elektros energijos skirstymo tinklus Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje ir taip didinti jų energetinį saugumą, efektyvumą ir atsparumą
12.7Tune (HU, SI, SK) – gerinti valdomumą ir stiprinti elektros tinklus Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje

13) Prioritetinė teminė tarpvalstybinio anglies dioksido perdavimo tinklo sritis

Plėtojami teminės srities bendro intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
13.1CO2 TransPorts – įgyvendinant šį projektą, bus sukurta infrastruktūra, palengvinsianti didelio masto CO2 surinkimą Roterdamo, Antverpeno ir Šiaurės jūros uostuose, jo transportavimą ir saugojimą
13.2Aramis – tarpvalstybinio CO2 transportavimo ir saugojimo projektas (įleidimas iš krašto gilumos vietovėse už Roterdamo uosto teritorijos esančių šaltinių, perdavimas vamzdynais saugoti Nyderlandų žemyniniame šelfe)
13.4Bifrost – transportavimo ir saugojimo projektas su jūrinėmis saugyklomis Danijos, Vokietijos ir Lenkijos taršos šaltiniams
13.5Callisto – daugiarūšių CO2 centrų, kurie saugo iš Prancūzijos ir Italijos kilusio CO2 kiekį saugyklose prie Ravenos krantų, sukūrimas Viduržemio jūroje
13.6CCS Baltic Consortium – tarpvalstybinis CO2 transportavimas vamzdynais, geležinkeliu ir sunkvežimiais tarp Latvijos ir Lietuvos su įvairiarūšio transporto terminalu suskystintam CO2 Klaipėdoje
13.7Delta Rhine Corridor – projektas, kurį įgyvendinus Vokietijos Rūro reginio ir Nyderlandų Roterdamo regiono teršėjų CO2 bus vamzdynais transportuojamas į Nyderlandų pakrantės jūrines saugyklas
13.8ES2NSEA – Belgijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje kuriamas tarpvalstybinis CO2 tinklas su saugyklomis Norvegijos žemyniniame šelfe laikyti CO2, surinktam taip pat Danijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Švedijoje
13.10Norne – transporto infrastruktūra Danijoje su antžemine ir galbūt jūrine saugykla, transportavimas į Daniją iš šaltinių Danijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje vyks laivais
13.11Prinos–Apollo CO2 – jūrinė saugykla Prino rajone teršalams iš Graikijos, transportuojamiems vamzdynu, iš Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Graikijos, Italijos ir Slovėnijos – laivais
13.12Pycasso – Prancūzijos ir Ispanijos pramoninių šaltinių CO2 transportavimas ir laikymas antžeminėje saugykloje pietvakarių Prancūzijoje
13.15BaltiCO2Net – projektas apima 17 surinkimo iniciatyvų pramoninėse taršos vietose penkiose ES valstybėse narėse (DK, DE, LV, PL, SE), o saugojimas numatytas sausumoje Danijoje
13.16ECO2CEE – suskystinto CO2 terminalas Gdanske, iš Lenkijos pramonės gaunantis CO2 vamzdynais, ir Klaipėdos terminalas, gaunantis CO2 iš Lietuvos gamyklos vamzdynais, geležinkeliu ir sunkvežimiais (Nr. 13.3 pirmajame Sąjungos sąraše)

Plėtojami teminės srities abipusio intereso projektai

Nr.Apibrėžtis
13.13Northern Lights – CO2 tarpvalstybinio transportavimo jungčių projektas, siejantis kelias europines CO2 surinkimo iniciatyvas (Belgija, Vokietija, Airija, Prancūzija, Švedija) ir surinkto CO2 vežimą laivais į saugojimo vietą Norvegijos žemyniniame šelfe
13.14Nautilus CCS – Havro, Dankerko, Duisburgo ir Rugalando vietovėse surinktų teršalų vežimas laivais į įvairias absorbentų saugyklas Šiaurės jūroje (Nr. 12.8 tęsinys penktajame bendro intereso projektų sąraše)
13.17Atlas – saugojimas jūroje esančioje Atlas aikštelėje (NO) ir CO2 vežimas laivais, turinčiais tiesioginio iškrovimo pajėgumus, ir plūduriuojantis surinkimo, saugojimo ir iškrovimo įrenginys (FCSO) kaip CO2 surinkimo ES pramonės objektuose galimybė
13.18Carbon Connect – maždaug 200 km ilgio tarpvalstybinis povandeninis magistralinis vamzdynas, skirtas antropogeniniam CO2 transportuoti iš Zebriugės (Belgija) į Jungtinės Karalystės pietinės Šiaurės jūros dalies sektorių ir ten saugoti
13.19Vokietijos anglies dioksido transportavimo tinklas – projektu siekiama sukurti ir eksploatuoti platų CO2 vamzdynų tinklą Vokietijoje transportuojant išmetamuosius teršalus į CO2 absorbentus Šiaurės Europoje ir sujungti tinklą su įvairiais nacionaliniais tinklais

14) Prioritetinė teminė pažangiųjų dujų tinklų plėtros sritis

Nr.Apibrėžtis
14.1GREENCONNECT (Atsinaujinančiųjų išteklių dujų tinklas, kuriame užtikrinamas veiksmingas tinklų ir tarpvalstybinių įrenginių eksploatavimas naujų poveikio klimatui neutralizavimo energijos jungčių ir perdavimo tikslais)
14.2Kroatijos ir Slovėnijos išmaniojo dujų tinklo projektas
14.3Projektas SmartSwitch – esamos Graikijos ir Bulgarijos dujų perdavimo sistemos tobulinimas siekiant į tinklą integruoti vandenilį ir dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

15) Bendro intereso projekto statusą turintys projektai (24 straipsnio išimtis)

Nr.Apibrėžtis
15.1Maltos jungtis su Europos dujų tinklu – vamzdynų jungtis su Italija ties Gela
15.2Dujotiekis nuo Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių iki Graikijos žemyninės dalies per Kiprą ir Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed Pipeline] su matavimo ir reguliavimo stotimi Megalopolyje

C. PRIE BENDRO INTERESO PROJEKTŲ ARBA ABIPUSIO INTERESO PROJEKTŲ NEBEPRISKIRIAMŲ PROJEKTŲ IR PROJEKTŲ, KURIE DABAR YRA KITŲ BENDRO INTERESO PROJEKTŲ ARBA ABIPUSIO INTERESO PROJEKTŲ SUDEDAMOJI DALIS, SĄRAŠAI

1) Šiaurės–pietų elektros energetikos sistemų jungtys vakarų Europoje (NSI West Electricity)

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

1.4.2

1.4.3

1.15

2) Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys vidurio rytų ir pietryčių Europoje (NSI East Electricity)

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

2.1.2

2.3.1

3) Baltijos energijos rinkos elektros energijos jungčių planas (BEMIP Electricity)

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

3.1

3.3.1

3.3.2

3.3.4

3.3.7

3.3.8

3.3.9

3.3.10

3.3.15

3.4.1

3.4.2

4) Šiaurės jūrų jūriniai tinklai (NSOG)

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

4.1

9) Vakarų Europos vandenilio jungtys (HI West)

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

9.11.2

9.12.1

9.12.3

9.14

9.15.1

9.15.2

9.15.3

9.16.1

9.16.2

9.16.3

9.16.4

9.16.5

9.17.1

9.17.2

9.17.3

9.18.1

9.18.2

9.19

9.22.2

9.25

10) Vandenilio jungtys vidurio rytų ir pietryčių Europoje (HI East)

Projektai, kurie dabar yra kitų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų sudedamoji dalis

Pirminis bendro intereso projekto / abipusio intereso projekto numerisBendro intereso projekto / abipusio intereso projekto, į kurį dabar jis yra integruotas, numeris
10.410.5 ir 10.13

12) Prioritetinė teminė pažangiųjų elektros energijos tinklų plėtros sritis

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

12.1

13) Prioritetinė teminė tarpvalstybinio anglies dioksido perdavimo tinklo sritis

Prie bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų nebepriskiriamų bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų numeriai

13.9