I PRIEDAS

(nurodyta 4 straipsnyje)

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba skaitikliu išmatuotu energijos suvartojimu ir turi atspindėti jo įprastą energijos vartojimą patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, įmontuojamojo apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms. Valstybės narės užtikrina, kad tipinis energijos suvartojimas reprezentuotų faktines kiekvienam atitinkamam tipui būdingas eksploatavimo sąlygas ir atspindėtų tipinę naudotojų elgseną. Kai įmanoma, tipinis energijos suvartojimas ir tipinė naudotojų elgsena grindžiami turimais nacionaliniais statistiniais duomenimis, statybos kodeksais ir skaitiklių duomenimis.

Kai pastatų energinis naudingumas apskaičiuojamas remiantis skaitikliu išmatuotu sunaudojamos energijos kiekiu, pagal skaičiavimo metodiką turi būti įmanoma nustatyti pastato naudotojų elgsenos ir vietos klimato sąlygų įtaką, kuri neturi atsispindėti skaičiavimo rezultatuose. Skaitikliu matuojant sunaudojamos energijos kiekį pastato energiniam naudingumui apskaičiuoti, rodmenys turi būti fiksuojami bent kas mėnesį, be to, skirtingų energijos nešiklių duomenys turi būti imami atskirai.

Valstybės narės gali naudoti skaitikliu išmatuotą tipinėmis eksploatavimo sąlygomis suvartotos energijos kiekį, kad patikrintų apskaičiuoto suvartotos energijos kiekio tikslumą ir galėtų palyginti apskaičiuotąjį ir faktinį naudingumą. Skaitikliu išmatuotas suvartojamos energijos kiekis patikrinimo ir palyginimo tikslais gali būti grindžiamas mėnesio rodmenimis.

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m²) per metus) tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms.

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo remdamosi pagrindinių europinių pastatų energinio naudingumo standartų, t. y. (EN) ISO 52000-1, (EN) ISO 52003-1, (EN) ISO 52010-1, (EN) ISO 52016-1, (EN) ISO 52018-1, (EN) ISO 52120-1, EN 16798-1 ir EN 17423, arba juos pakeičiančių dokumentų A priedais. Ši nuostata nėra tų standartų teisinis kodifikavimas.

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai pastatams šilumą ar vėsumą tiekia centralizuoto tiekimo sistemos, tokio tiekimo nauda, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, būtų pripažįstama ir į ją būtų atsižvelgiama apskaičiavimo metodikoje taikant atskirai sertifikuotus arba pripažintus pirminės energijos koeficientus.

2. Patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms reikalingos energijos kiekis ir joms suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas naudojant mėnesio, valandos ar trumpesnius skaičiavimo intervalus siekiant atsižvelgti į įvairuojančias sąlygas, kurios smarkiai veikia sistemos veikimą bei naudingumą ir patalpų aplinkos kokybę, ir optimizuoti valstybių narių nacionaliniu ar regionų lygmeniu apibrėžtą sveikatos, patalpų oro kokybės, įskaitant patogumo, lygį.

Jeigu pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos konkretiems su energija susijusiems gaminiams taikomos taisyklės apima konkrečių gaminių informacijos reikalavimus, taikomus energinio naudingumo ir GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimo pagal šią direktyvą tikslais, nacionaliniams skaičiavimo metodams papildomos informacijos nereikalaujama.

Pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis reguliariai atnaujinamais ir ateities perspektyvomis grindžiamais kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientais (atskirai neatsinaujinančiųjų išteklių energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir abiejų) arba svoriniais daugikliais, kurie turi būti pripažinti nacionalinių institucijų, ir atsižvelgiant į numatomą energijos rūšių derinį pagal nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Tie pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai gali būti grindžiami nacionaline, regionine ar vietos informacija. Pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai gali būti metiniai, sezoniniai, mėnesio, dienos ar valandiniai arba grindžiami individualioms centralizuotoms sistemoms prieinama konkretesne informacija.

Pirminės energijos koeficientus arba svorinius daugiklius apibrėžia valstybės narės. Apie padarytą pasirinkimą ir duomenų šaltinius pranešama pagal standartą EN 17423 arba jį pakeičiantį dokumentą. Valstybės narės gali pasirinkti vietoj pirminės energijos koeficiento, atspindinčio elektros energijos iš įvairių išteklių derinį šalyje, naudoti elektros energijai taikomą vidutinį Sąjungos pirminės energijos koeficientą, nustatytą pagal Direktyvą (ES) 2023/1791.

3. Pastato energiniam naudingumui išreikšti valstybės narės nustato papildomus bendro, pirminės neatsinaujinančiųjų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (m²) per metus, skaitinius rodiklius.

4. Metodika nustatoma atsižvelgiant bent į šiuos aspektus:

a) toliau išvardytas faktines šilumines pastato, įskaitant jo vidaus pertvaras, charakteristikas:

i) šiluminį laidumą;

ii) izoliaciją;

iii) pasyvųjį šildymą;

iv) vėsinimo elementus;

v) šiluminius tiltelius;

b) šildymo įrangą ir aprūpinimą buitiniu karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikas;

c) vietoje įrengtų atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių pajėgumą;

d) oro kondicionavimo įrenginius;

e) natūralų ir mechaninį vėdinimą, prireikus įskaitant sandarumą ir šilumos rekuperavimą;

f) įmontuojamąją apšvietimo įrangą (daugiausia negyvenamųjų namų sektoriuje);

g) pastato projektą, padėtį ir orientavimą, įskaitant išorines klimato sąlygas;

h) pasyviąsias saulės energijos sistemas ir apsaugą nuo saulės;

i) patalpų mikroklimato sąlygas, įskaitant numatytąjį patalpų mikroklimatą;

j) vidines apkrovas;

k) pastato automatizavimo ir kontrolės sistemas bei jų pajėgumus stebėti, kontroliuoti ir optimizuoti energinį naudingumą.

5. Atsižvelgiama į šių dalykų teigiamą poveikį:

a) saulės šviesos kiekio vietoje, aktyviųjų saulės energijos sistemų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir elektros energijos sistemų;

b) elektros energijos gamybos kogeneracijos būdu;

c) centralizuoto arba grupinio šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų;

d) natūralaus apšvietimo;

e) elektros kaupimo sistemų;

f) šiluminės energijos kaupimo sistemos.

6. Atliekant pastatų energinio naudingumo skaičiavimus pastatai turėtų būti atitinkamai suskirstyti į šias kategorijas:

a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai;

b) daugiabučiai namai;

c) biurai;

d) švietimo ir mokymo įstaigų pastatai;

e) ligoninės;

f) viešbučiai ir restoranai;

g) sporto bazės;

h) didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai;

i) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija.