IV PRIEDAS
Bendroji pastatų reitingavimo pagal jų pažangųjį parengtumą sistema
1. Komisija nustato pažangiojo parengtumo rodiklio apibrėžtį ir metodiką, pagal kurią tas rodiklis turi būti apskaičiuojamas, kad būtų galima įvertinti galimybes pastato arba pastato vieneto eksploataciją pritaikyti pagal jo naudotojo ir tinklo poreikius ir padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą bei bendrą energinį naudingumą.
Pažangiojo parengtumo rodiklis apima elementus, susijusius su didesniu energijos taupymu, lyginamąja analize ir lankstumu, sustiprintomis funkcijomis ir pajėgumais, kuriuos užtikrina labiau tarpusavyje sujungti išmanieji įtaisai.
Metodikoje atsižvelgiama į tokias savybes kaip galimas pastato skaitmeninio dvynio buvimas.
Toje metodikoje atsižvelgiama į tokius elementus kaip pažangieji skaitikliai, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirti automatinio reguliavimo įtaisai, įmontuojamieji buitiniai prietaisai, įkrovimo prieigos elektrinėms transporto priemonėms, energijos kaupimas ir į išsamias tų elementų funkcijas bei sąveikumą, taip pat į naudą, teikiamą patalpų mikroklimato sąlygų, energijos vartojimo efektyvumo, naudingumo lygių ir sudarytų sąlygų lankstumui atžvilgiu.
2. Metodikoje remiamasi toliau nurodytomis pagrindinėmis funkcijomis, susijusiomis su pastatu ir techninėmis pastato sistemomis:
a) galimybe palaikyti pastato energinį naudingumą ir eksploatavimą koreguojant energijos suvartojimą, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją;
b) galimybe pritaikyti pastato veikimo režimą atsižvelgiant į jo naudotojų poreikius, tuo pat metu tinkamą dėmesį skiriant tam, kad būtų užtikrintas patogumas naudoti, išlaikytos sveikos patalpų mikroklimato sąlygos ir būtų galima pranešti apie energijos vartojimą;
c) pastato bendros energijos paklausos lankstumu, įskaitant jo gebėjimą sudaryti sąlygas dalyvauti vykdant aktyvų ir pasyvų bei numanomą ir akivaizdų reguliavimą apkrova, energijos kaupimas ir vėl teikimas tinklui, pavyzdžiui, užtikrinant lankstumą ir apkrovos perskirstymo pajėgumus, ir
d) gebėjimu pagerinti savo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą naudingumą naudojant energijos taupymo technologijas.
3. Be to, metodikoje gali būti atsižvelgta į:
a) sistemų (pažangiųjų skaitiklių, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų, įmontuojamųjų buitinių prietaisų, pastato patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirtų automatinio reguliavimo įtaisų ir patalpų oro kokybės jutiklių bei vėdinimo įrenginių) tarpusavio sąveikumą ir
b) teigiamą esamų ryšių tinklų įtaką, visų pirma į tai, ar yra sparčiajam ryšiui parengta pastato fizinė infrastruktūra, pavyzdžiui, savanoriškas ženklas „Parengtas plačiajuosčiam ryšiui“, ir ar pastatuose su daugeliu gyvenamojo pastato vienetų yra prieigos punktas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES 8 straipsniu.
4. Metodika turi nedaryti neigiamo poveikio esamoms nacionalinėms energinio naudingumo sertifikavimo sistemoms ir turi būti grindžiama susijusiomis nacionalinio lygmens iniciatyvomis, kartu atsižvelgiant į pastato naudotojo nuosavybės, duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo principus, laikantis atitinkamos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės bei geriausių prieinamų kibernetinio saugumo metodų.
5. Metodikoje turi būti nustatyta tinkamiausia pažangiojo parengtumo rodiklio parametro forma ir metodika turi būti paprasta, skaidri ir lengvai suprantama vartotojams, savininkams, investuotojams ir reguliavimo apkrova rinkos dalyviams.