VII PRIEDAS

Lyginamosios metodikos principai sudaro galimybę valstybėms narėms nustatyti pastatų ir pastato dalių energinį naudingumą, išmetamą teršalų kiekį ir su energiniu naudingumu ir teršalų išmetimu susijusių priemonių ekonominius aspektus bei juos susieti siekiant nustatyti kaštų atžvilgiu optimalų lygį, kad būtų pasiekti 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo tikslai, taip pat ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurtas visai netaršių pastatų ūkis.

Kartu su lyginamosios metodikos principais pateikiamos gairės, kuriose išdėstoma, kaip taikyti tuos principus apskaičiuojant kaštų atžvilgiu optimalius naudingumo lygius.

Lyginamosios metodikos principai turi sudaryti galimybę atsižvelgti į naudojimo modelius, išorės klimato sąlygas ir jų būsimus pokyčius remiantis patikimiausiomis turimomis klimato prognozėmis, įskaitant karščio ir šalčio bangas, investicijų išlaidas, pastatų kategorijas, techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidas (įskaitant energijos išlaidas ir sutaupymą), kai taikytina – pelną iš pagamintos energijos, taip pat išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai, kai taikytina – atliekų tvarkymo išlaidas ir technologinę plėtrą. Jie turėtų būti grindžiami atitinkamais su šia direktyva susijusiais Europos standartais.

Be to, Komisija teikia:

— prie lyginamosios metodikos principų pridedamas gaires; tos gairės padės valstybėms narėms imtis toliau išvardytų veiksmų,

— informaciją apie numatomą ilgalaikę energijos kainų raidą.

Lyginamosios metodikos principų taikymo valstybėse narėse bendros sąlygos, išreikštos parametrais, nustatomos valstybių narių lygmeniu. Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų kaštų optimalumo lygių, kai aktualu.

Vadovaudamosi lyginamosios metodikos principais valstybės narės turi:

— apibrėžti etaloninius pastatus, kurie yra apibūdinami pagal jų funkcijas ir geografinę padėtį, įskaitant vidaus ir išorės klimato sąlygas, ir jas reprezentuoja. Etaloniniai pastatai apima tiek gyvenamuosius, tiek negyvenamuosius naujus ir esamus pastatus,

— apibrėžti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios turi būti įvertintos etaloninių pastatų atžvilgiu. Tos priemonės gali būti skirtos atskiram pastatui kaip visumai, atskiroms pastato dalims arba pastato dalių deriniams,

— įvertinti etaloninių pastatų, kuriuose pritaikytos apibrėžtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, galutinės ir pirminės energijos reikmes ir su jomis susijusį išmetamą teršalų kiekį,

— taikant lyginamosios metodikos principus apskaičiuoti energijos vartojimo efektyvumo priemonių (nurodytų antroje įtraukoje) išlaidas (t. y. grynąją dabartinę vertę) per etaloniniams pastatams (nurodytiems pirmoje įtraukoje) taikomą numatomą ekonominio gyvavimo ciklą.

Apskaičiuodamos energijos vartojimo efektyvumo priemonių išlaidas per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą valstybės narės įvertina įvairių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ekonominį efektyvumą. Tai sudarys galimybę nustatyti kaštų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo reikalavimų lygius.