14 straipsnis. Valdytojo teisės ir pareigos
NKPAĮ 14 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnis
1. Valdytojas turi teisę:
1) naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų;
2) gauti metodinę, techninę, finansinę ir (ar) kitokią paramą kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie kultūros paveldo objektą;
3) gauti informaciją apie skelbiamą saugoma arba numatomą paskelbti saugoma nekilnojamąją kultūros vertybę, vietovei apsaugoti steigiamą draustinį ar rezervatą ir dėl to jo valdomam turtui (daiktams) nustatomus paveldosaugos reikalavimus;
4) teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomais kultūros paveldo objektu, vietove ar kultūros paminklu;
5) kreiptis į teismą, jeigu kultūros paveldo objektas ar vietovė paskelbti saugomais ir veiklos sąlygos ar apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į jo pretenzijas arba jei jo netenkina kompensacijos už veiklos apribojimus dydis.
2. Saugomo objekto valdytojas turi teisę šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti apsaugos sutartį, kurioje prisiimtų papildomus įsipareigojimus ir (ar) nurodytų kompensavimo už kultūros paveldo saugojimą būdus.
3. Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo:
1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija;
2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo;
3) leisti kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės paveldosaugos padalinio, taip pat Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariams ir pareigūnams ar jų įgaliotiems specialistams apžiūrėti kultūros paveldo objektą ar vietovę, fiksuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės būklę ir sutartomis sąlygomis atlikti tyrimus, taip pat leisti šio įstatymo 181 straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą gavusiems asmenims su valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti archeologinius tyrimus. Šiais atvejais šalys turi suderinti tyrimų trukmę, apimtį ir galimų nuostolių kompensaciją;
4) savivaldybės paveldosaugos padaliniui pateikti saugomo objekto ar objekto, kuriam pradėta paskelbimo saugomu procedūra, tvarkybos projektus ir visus projektus, kurių įgyvendinimas paveiktų tokio objekto aplinką;
5) sudaryti šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes;
6) leisti už apsaugą atsakingai institucijai kultūros paveldo objektą ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis;
7) įgyvendinti apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kitus neatidėliotinus saugojimo darbus, nustatytus kultūros ministro.
4. Valdytojas savomis lėšomis gali finansuoti kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimą.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Apskaita“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Apskaitą sudaro potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas, vertinimas ir nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
2. Objektų ir vietovių, teikiamų įregistruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, atrenkama tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo nekilnojamųjų kultūros vertybių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinį pagrindą, finansinius išteklius).
3. Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. Apie priimtą sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka informuojami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.
4. Pagal nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti ir vertinti atliktų tyrimų duomenis sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo akto (toliau – Vertinimo aktas) projektas. Vertinimo akto projektą gali sudaryti šio įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio įstatymo 35 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai. Vertinimo akto formos pildymo tvarkos aprašą ir Vertinimo akto formą tvirtina kultūros ministras.
5. Vertinamos potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės turi atitikti autentiškumo, vientisumo ir amžiaus kriterijus, nustatytus kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše. Atliekant potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą nustatomos jų vertingosios savybės, pagrindžiamas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos jų teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos ir atliekama atranka registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašias (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą ir reikšmingumo lygmenį) potencialias ir esamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, vadovaujantis autentiškumo, vientisumo, būklės, išsaugojimo tikimybės ir panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės kriterijais, nustatytais kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše.
7. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), veikiančios pagal kultūros ministro tvirtinamus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, nustatančius vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą ir darbo organizavimo tvarką. Vertinimo tarybos sudaromos iš ne mažiau kaip 5 narių, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar reikšmingumo lygmenį. Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami Departamento, taip pat savivaldybės, kurios taryba sudaro vertinimo tarybą, administracijos ir jos pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Vertinimo tarybų personalinė sudėtis pagal nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmingumo lygmenį tvirtinama Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos 3 metų laikotarpiui. Vertinimo tarybų nariais gali būti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, ar su kultūros paveldo apsaugos sritimi susiję mokslininkai, turintys šios srities mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vertinimo tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus. Vertinimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertinimo tarybų narių darbas apmokamas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
8. Departamento direktoriaus sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.
9. Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu savivaldybės taryba nėra sudariusi vertinimo tarybos ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visų vertinimo akto projekte siūlomų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytos vertinimo tarybos, o sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo priima Departamento direktorius.
10. Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
11. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo vietovės.
12. Departamentas, nekilnojamąją kultūros vertybę įregistravęs Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui teikia pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
13. Departamentas per 20 darbo dienų po nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje turi pranešti raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą.
14. Jeigu nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir (ar) apsaugos zonoje yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, interneto svetainėse.
15. Atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, tvarkybą ar stebėseną, nustačius jų vertingųjų savybių pokytį (sunykus esamoms vertingosioms savybėms ar jas sunaikinus arba nustačius naujų potencialių vertingųjų savybių), apskaitos duomenys ir vertingosios savybės turi būti tikslinami. Tikslinant apskaitos duomenis ir vertingąsias savybes nėra taikomi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti informavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tikslinami apskaitos duomenys ir vertingosios savybės nustatomos daiktinės teisės objektuose, kuriuose jie nebuvo nustatyti. Tokiais atvejais su priimtu sprendimu supažindinami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir kurie nebuvo informuoti apie šį juridinį faktą.
16. Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių, išskyrus paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paminklų savybes, tikslinimas gali būti atliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos supaprastinta tvarka, nesikreipiant į vertinimo tarybą. Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimas gali būti:
1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimo ir adreso tikslinimas;
2) nekilnojamosios kultūros vertybės Vertinimo akto gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidų taisymas arba faktinių netikslumų taisymas;
3) brėžinių tikslinimas, kai tai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribų keitimu ir vertingųjų savybių ir (ar) kompleksinių objektų keitimu, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe arba kai nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė tapo nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, arba kai tikslinamos sutapdintų su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų, ir (ar) jų apsaugos pozonių ribos, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šių žemės sklypų, jų dalių ribos.
17. Visi faktinių netikslumų taisymai turi būti pagrįsti dokumentais ir (ar) nuotraukomis, o faktai apie atliktą mažareikšmį apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimą turi būti registruojami Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
18. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo. Vertinimo tarybai pateikus atitinkamą išvadą, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos apie ją informuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą ir šio objekto valdytoją.
19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo dienos paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (-ių) interneto svetainėje (-ėse). Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą. Priėmus sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka. Prieš atliekant šią procedūrą, pagal šio įstatymo 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala ir tik jeigu nėra galimybės nustatyti sunaikintai ar sunykusiai kultūros vertybei žalą padariusio subjekto, yra pradedama sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo procedūra.
20. Jeigu nekilnojamoji kultūros vertybė yra paskelbta valstybės ar savivaldybės saugoma, prieš pradedant procedūras dėl sprendimo dėl jos teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija turi raštu apie tai informuoti subjektą, kurio sprendimu ši nekilnojamoji kultūros vertybė buvo paskelbta saugoma, pateikti šių procedūrų inicijavimo pagrindimą ir gauti šio subjekto pritarimą.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Apskaitą sudaro potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimas, vertinimas ir nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
2. Objektų ir vietovių, teikiamų įregistruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, atrenkama tiek ir tokių, kad būtų užtikrintas atitinkamo reikšmingumo nekilnojamųjų kultūros vertybių pakankamo pavyzdžių kiekio išsaugojimas atsižvelgiant į galimų stichinių nelaimių ar kitų nelaimingų atsitikimų padarinius ir išsaugojimo užtikrinimo galimybes (visuomenės suinteresuotumą, teisinį pagrindą, finansinius išteklius).
3. Potencialioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą tvirtina kultūros ministras. Apie priimtą sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka informuojami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje.
4. Pagal nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti ir vertinti atliktų tyrimų duomenis sudaromas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo akto (toliau – Vertinimo aktas) projektas. Vertinimo akto projektą gali sudaryti šio įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio įstatymo 35 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai ar eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai arba mokslininkai. Vertinimo akto formos pildymo tvarkos aprašą ir Vertinimo akto formą tvirtina kultūros ministras.
5. Vertinamos potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės turi atitikti autentiškumo, vientisumo ir amžiaus kriterijus, nustatytus kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše. Atliekant potencialių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą nustatomos jų vertingosios savybės, pagrindžiamas reikšmingumą lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ir reikšmingumo lygmuo, apibrėžiamos jų teritorijų ir (ar) apsaugos zonų ribos ir atliekama atranka registruoti Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
6. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atranka vykdoma kompleksiškai lyginant panašias (pagal vertingųjų savybių pobūdį, gausą ir reikšmingumo lygmenį) potencialias ir esamas nekilnojamąsias kultūros vertybes, vadovaujantis autentiškumo, vientisumo, būklės, išsaugojimo tikimybės ir panaudojimo, eksponavimo, lankymo galimybės kriterijais, nustatytais kultūros ministro tvirtinamame nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos apraše.
7. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimą atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos), veikiančios pagal kultūros ministro tvirtinamus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, nustatančius vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą ir darbo organizavimo tvarką. Vertinimo tarybos sudaromos iš ne mažiau kaip 5 narių, atsižvelgiant į nekilnojamojo kultūros paveldo sandarą, reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar reikšmingumo lygmenį. Vertinimo tarybų nariais negali būti skiriami Departamento, taip pat savivaldybės, kurios taryba sudaro vertinimo tarybą, administracijos ir jos pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Vertinimo tarybų personalinė sudėtis pagal nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmingumo lygmenį tvirtinama Departamento direktoriaus ar savivaldybės tarybos 3 metų laikotarpiui. Vertinimo tarybų nariais gali būti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, ar su kultūros paveldo apsaugos sritimi susiję mokslininkai, turintys šios srities mokslo (meno) daktaro laipsnį. Vertinimo tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus reikalavimus. Vertinimo tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertinimo tarybų narių darbas apmokamas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
8. Departamento direktoriaus sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas Departamento direktoriui dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat nacionalinio ar regioninio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo.
9. Savivaldybės tarybos sudarytos vertinimo tarybos teikia tyrimais ir atranka grindžiamas išvadas savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui dėl savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, teritorijoje potencialių ar esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo aktų projektuose nurodytų vertingųjų savybių, jų teritorijų ribų ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribų nustatymo, taip pat vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo ir teisinės apsaugos reikalingumo ar apskaitos duomenų tikslinimo. Jeigu savivaldybės taryba nėra sudariusi vertinimo tarybos ar nėra vertinimo tarybos narių, kurie pagal kompetenciją galėtų vertinti nekilnojamąją kultūros vertybę pagal visų vertinimo akto projekte siūlomų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, tokia nekilnojamoji kultūros vertybė vertinama Departamento sudarytos vertinimo tarybos, o sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo priima Departamento direktorius.
10. Departamento direktorius arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas administracijos direktorius pagal pateiktas jų sudarytų vertinimo tarybų išvadas priima sprendimą dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, apskaitos duomenų tikslinimo ar teisinės apsaugos panaikinimo. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo, savivaldybės administracija teikia informaciją Departamentui apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės įrašymo į Kultūros vertybių registro informacinę sistemą. Informacija apie už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų priimtus sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiama Departamento ir savivaldybių, kurių tarybos yra sudariusios vertinimo tarybas, interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
11. Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje kaip kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo vietovės.
12. Departamentas, nekilnojamąją kultūros vertybę įregistravęs Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojui teikia pranešimą dėl Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje įregistruotos teritorijos ar nekilnojamojo daikto įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
13. Departamentas per 20 darbo dienų po nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje turi pranešti raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą.
14. Jeigu nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir (ar) apsaugos zonoje yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registre registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie įregistravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje juridinį faktą atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, interneto svetainėse.
15. Atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą, tvarkybą ar stebėseną, nustačius jų vertingųjų savybių pokytį (sunykus esamoms vertingosioms savybėms ar jas sunaikinus arba nustačius naujų potencialių vertingųjų savybių), apskaitos duomenys ir vertingosios savybės turi būti tikslinami. Tikslinant apskaitos duomenis ir vertingąsias savybes nėra taikomi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyti informavimo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tikslinami apskaitos duomenys ir vertingosios savybės nustatomos daiktinės teisės objektuose, kuriuose jie nebuvo nustatyti. Tokiais atvejais su priimtu sprendimu supažindinami visi asmenys, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir kurie nebuvo informuoti apie šį juridinį faktą.
16. Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių, išskyrus paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paminklų savybes, tikslinimas gali būti atliekamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos supaprastinta tvarka, nesikreipiant į vertinimo tarybą. Mažareikšmis apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimas gali būti:
1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimo ir adreso tikslinimas;
2) nekilnojamosios kultūros vertybės Vertinimo akto gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidų taisymas arba faktinių netikslumų taisymas;
3) brėžinių tikslinimas, kai tai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, ir (ar) apsaugos zonų pozonių ribų keitimu ir vertingųjų savybių ir (ar) kompleksinių objektų keitimu, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe arba kai nekilnojamosios kultūros vertybės vertingoji savybė tapo nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, arba kai tikslinamos sutapdintų su žemės sklypų, jų dalių ribomis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ir (ar) apsaugos zonų, ir (ar) jų apsaugos pozonių ribos, kai teisės aktų nustatyta tvarka atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patikslinamos šių žemės sklypų, jų dalių ribos.
17. Visi faktinių netikslumų taisymai turi būti pagrįsti dokumentais ir (ar) nuotraukomis, o faktai apie atliktą mažareikšmį apskaitos duomenų ir vertingųjų savybių tikslinimą turi būti registruojami Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje.
18. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, gavusi Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje registruoto viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos turi pateikti atitinkamai vertinimo tarybai svarstyti Vertinimo akto projektą dėl šio objekto teisinės apsaugos panaikinimo arba jo vertingųjų savybių pakeitimo. Vertinimo tarybai pateikus atitinkamą išvadą, už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo dienos apie ją informuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą ir šio objekto valdytoją.
19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar kitaip prarastos jos vertingosios savybės, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija apie tai ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vertinimo tarybos išvados pateikimo dienos paskelbia už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos interneto svetainėje ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė ir (ar) jos apsaugos zona, seniūnijų patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir savivaldybės (-ių) interneto svetainėje (-ėse). Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo gali priimti tik gavusi teigiamą vertinimo tarybos išvadą. Priėmus sprendimą dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvusios nekilnojamosios kultūros vertybės duomenys (išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė tapo kitos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąja savybe) iš Kultūros vertybių registro informacinės sistemos yra išregistruojami ir perkeliami į Inventorių kultūros ministro nustatyta tvarka. Prieš atliekant šią procedūrą, pagal šio įstatymo 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala ir tik jeigu nėra galimybės nustatyti sunaikintai ar sunykusiai kultūros vertybei žalą padariusio subjekto, yra pradedama sprendimo dėl nekilnojamosios kultūros vertybės teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo procedūra.
20. Jeigu nekilnojamoji kultūros vertybė yra paskelbta valstybės ar savivaldybės saugoma, prieš pradedant procedūras dėl sprendimo dėl jos teisinės apsaugos panaikinimo priėmimo, už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija turi raštu apie tai informuoti subjektą, kurio sprendimu ši nekilnojamoji kultūros vertybė buvo paskelbta saugoma, pateikti šių procedūrų inicijavimo pagrindimą ir gauti šio subjekto pritarimą.