17 straipsnis. Moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga
NKPAĮ 17 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnis
1. Moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius archeologinių ir kitų radinių ar objektų paieškai, judinti, tirti, iškelti povandeninius objektus, atskiras jų dalis ar archeologinius radinius vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, gretutinėje zonoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
2. Apsaugos sutartimi gali būti nustatytos sąlygos saugomo objekto teritoriją ar vietovę ribotai naudoti žemės ūkio, miškų ūkio ar kitokia paskirtimi.
3. Neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus.
4. Jeigu prižiūrėti ir naudoti moksliniam pažinimui saugomą objektą, vietovę ar jų dalį valdytojui yra nuostolinga, jis gali kreiptis į instituciją, atsakingą už objekto ar vietovės apsaugą, ir prašyti leidimo organizuoti mokslinį to objekto, vietovės ar jų dalies ištyrimą arba perimti iš jo saugomą objektą, vietovę ar jų dalį. Ištirto objekto, vietovės ar jų dalies apsaugos reikalavimai gali būti pakeičiami teisės akte, skelbiančiame objektą saugomu, iš apsaugos tikslų išbraukus mokslinį pažinimą.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos, apsaugos zonos ir pozoniai“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Teisinė apsauga taikoma nekilnojamajai kultūros vertybei kartu su jos užimama ir jai nustatyta teritorija.
2. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos nustatomos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis šio įstatymo nustatyta tvarka taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribų leidžiama netapatinti su esamu sklypu, kai didesnėje šio sklypo dalyje (didesnėje negu 50 procentų viso sklypo ploto) nėra nustatytų vertingųjų savybių.
3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose specialiojo ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.
4. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija Vyriausybės nustatyta tvarka nekilnojamajai kultūros vertybei nustato žmogaus veiklos neigiamo poveikio švelninimo apsaugos zoną, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė patenka į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teritorijas. Ši apsaugos zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:
1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais ir vandens plotai, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosioms savybėms;
2) apsaugos nuo vizualinio poveikio (vizualinės apsaugos) pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais ir vandens plotai, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti ir (ar) nustelbti nekilnojamąją kultūros vertybę.
5. Draustinyje, rezervate, valstybiniame parke esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar kultūros paveldo vietovėje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams apsaugos zonos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio, rezervato, valstybinio parko ar kultūros paveldo vietovės teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo neigiamo fizinio ar vizualinio poveikio.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Teisinė apsauga taikoma nekilnojamajai kultūros vertybei kartu su jos užimama ir jai nustatyta teritorija.
2. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribos nustatomos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis šio įstatymo nustatyta tvarka taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribų leidžiama netapatinti su esamu sklypu, kai didesnėje šio sklypo dalyje (didesnėje negu 50 procentų viso sklypo ploto) nėra nustatytų vertingųjų savybių.
3. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose specialiojo ar kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose.
4. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija Vyriausybės nustatyta tvarka nekilnojamajai kultūros vertybei nustato žmogaus veiklos neigiamo poveikio švelninimo apsaugos zoną, išskyrus atvejus, kai nekilnojamoji kultūros vertybė patenka į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teritorijas. Ši apsaugos zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:
1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais ir vandens plotai, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosioms savybėms;
2) apsaugos nuo vizualinio poveikio (vizualinės apsaugos) pozonį – už nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais ir vandens plotai, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti ir (ar) nustelbti nekilnojamąją kultūros vertybę.
5. Draustinyje, rezervate, valstybiniame parke esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar kultūros paveldo vietovėje esantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams apsaugos zonos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio, rezervato, valstybinio parko ar kultūros paveldo vietovės teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi reikalavimais, užtikrinančiais nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą nuo neigiamo fizinio ar vizualinio poveikio.