18 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimas
NKPAĮ 18 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnis
1. Tyrimai yra nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos, pažinimo ir jo sklaidos pagrindas.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų bei kitos valstybinės ir nevalstybinės mokslo tyrimų institucijos, mokslo tyrėjai. Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus gali atlikti asmenys, šio įstatymo 231 straipsnyje nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.
3. Įstatymų nustatyta tvarka vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, tos veiklos organizatorius (užsakovas) Departamentui užsako poveikio vertinimui būtinus taikomuosius mokslinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Jie atliekami už planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus lėšas.
4. Taikomuosius mokslinius tyrimus, privalomus atlikti prieš kultūros paveldo objekto tvarkybos projektavimą ar tvarkybos metu, organizuoja Departamentas, kai objektas yra saugomas valstybės, arba savivaldybės paveldosaugos padalinys, kai objektas saugomas savivaldybės. Už valdytojui ar kitam tvarkybos organizatoriui išduodamas tyrimų išvadas imama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Kai atliekant tvarkybos darbus išaiškėja naujos vertingosios savybės, atskleidimui reikalingus papildomus tyrimus organizuoja už apsaugą atsakinga institucija. Juos gali finansuoti valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintis paspartinti tyrimus.
5. Tyrimų metu rasti archeologiniai radiniai, jei yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais kultūros ministro patvirtinta tvarka jie perduodami muziejams, turintiems sąlygas išsaugoti ir eksponuoti. Už visuomenės poreikiams paimtus lobius atlyginama kultūros ministro patvirtinta tvarka.
6. Ardomieji ir taikomieji moksliniai tyrimai atliekami ir jų ataskaitos rengiamos šiuos tyrimus reglamentuojančių paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Leidimus tyrimams išduoda Departamentas ir apie tai praneša savivaldybės paveldosaugos padaliniams. Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas jų autoriai turi pateikti Departamentui, kuris jas registruoja Kultūros vertybių registre.
7. Tyrimų užsakovas atlygina valdytojui padarytus nuostolius.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimas saugomomis ir kultūros paminklais“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Sprendimą inicijuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą valstybės saugomomis priima Departamentas, o savivaldybės saugomomis – savivaldybės meras. Sprendimas inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma turi būti pagrįstas autentiškumo, vientisumo, amžiaus kriterijaus ir reikšmės Lietuvos valstybei ar savivaldybei kriterijais. Skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, kartu turi būti parengtas ir pateiktas tvirtinti individualus ar tipinis apsaugos reglamentas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodyti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti apsaugos tikslai ir šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos režimai. Kultūros ministras tvirtina nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo saugomomis ir kultūros paminklais kriterijų nustatymo tvarkos aprašą.
2. Departamentas ar savivaldybės administracija sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma privalo įrašyti į atitinkamą duomenų rinkinį Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir paskelbti Departamento ir (ar) savivaldybės interneto svetainėje.
3. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios atitinka autentiškumo, vientisumo, išskirtinės kultūrinės reikšmės ir nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumo visuomenei kriterijus, kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė skelbia kultūros paminklais. Kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
4. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras. Dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, skelbimo valstybės saugomomis būtinas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas.
5. Vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis skelbia savivaldybės taryba.
6. Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos valstybės saugomomis, taip pat savivaldybės saugomomis, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, jų teritorijos ir apsaugos zonos plotas ir ribos.
7. Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos kultūros paminklais, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys.
8. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje į atitinkamą duomenų rinkinį įrašomi šie paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenys ir pridedami dokumentai:
1) teisės aktas, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos valstybės saugomomis ar kultūros paminklais;
2) apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai);
3) už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija;
4) su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju sudarytos apsaugos sutarties numeris, sąlygos ir apsaugos sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai, kai skelbiamas saugomu nekilnojamasis kultūros paveldo objektas;
5) teritoriją ir apsaugos zoną patvirtinantys, apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustatantys teisės aktai (individualus ar tipinis apsaugos reglamentas ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentas).
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Sprendimą inicijuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimą valstybės saugomomis priima Departamentas, o savivaldybės saugomomis – savivaldybės meras. Sprendimas inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma turi būti pagrįstas autentiškumo, vientisumo, amžiaus kriterijaus ir reikšmės Lietuvos valstybei ar savivaldybei kriterijais. Skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes saugomomis, kartu turi būti parengtas ir pateiktas tvirtinti individualus ar tipinis apsaugos reglamentas arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodyti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti apsaugos tikslai ir šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos režimai. Kultūros ministras tvirtina nekilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo saugomomis ir kultūros paminklais kriterijų nustatymo tvarkos aprašą.
2. Departamentas ar savivaldybės administracija sprendimą inicijuoti nekilnojamosios kultūros vertybės skelbimą saugoma privalo įrašyti į atitinkamą duomenų rinkinį Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir paskelbti Departamento ir (ar) savivaldybės interneto svetainėje.
3. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios atitinka autentiškumo, vientisumo, išskirtinės kultūrinės reikšmės ir nekilnojamosios kultūros vertybės prieinamumo visuomenei kriterijus, kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė skelbia kultūros paminklais. Kultūros paminklus, kurie dėl išskirtinės kultūrinės reikšmės turi būti prieinami visuomenei, Vyriausybė kultūros ministro teikimu įrašo į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
4. Nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, ir regioninio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes valstybės saugomomis skelbia kultūros ministras. Dėl nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios neskelbiamos kultūros paminklais, skelbimo valstybės saugomomis būtinas Valstybinės kultūros paveldo komisijos pritarimas.
5. Vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes savivaldybės saugomomis skelbia savivaldybės taryba.
6. Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos valstybės saugomomis, taip pat savivaldybės saugomomis, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, jų teritorijos ir apsaugos zonos plotas ir ribos.
7. Teisės akte, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos kultūros paminklais, nurodomas apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai), reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys.
8. Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje į atitinkamą duomenų rinkinį įrašomi šie paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių duomenys ir pridedami dokumentai:
1) teisės aktas, kuriuo nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos valstybės saugomomis ar kultūros paminklais;
2) apsaugos tikslas (-ai), saugojimo režimas (-ai);
3) už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija;
4) su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju sudarytos apsaugos sutarties numeris, sąlygos ir apsaugos sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai, kai skelbiamas saugomu nekilnojamasis kultūros paveldo objektas;
5) teritoriją ir apsaugos zoną patvirtinantys, apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustatantys teisės aktai (individualus ar tipinis apsaugos reglamentas ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentas).