Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

19 straipsnis. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga

NKPAĮ 19 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis

Galioja šiandien Keičiasi nuo 2026-11-01 Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2025-01-01 (atvirų duomenų suvestinių archyvas) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto, kitokio objekto, esančio viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame kompleksiniame objekte, vietovėje, valdytojas gali juo naudotis nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytais būdais.

2. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama:

1) naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes;

2) naikinti ar žaloti saugomo objekto ženklinimui skirtas lentas, informacinius stendus.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-2182 (2019-06-06)

3. Nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai.

4. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

5. Jeigu valdytojas įrodo, kad saugomo objekto naudojimas tokios vertybės pase nustatytais naudojimo būdais ir apimtimi yra nuostolingas, nepateisina jo išlaikymo išlaidų ir kad nėra norinčiųjų perimti kultūros paveldo objektą naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių, už šio objekto apsaugą atsakinga institucija pasiūlo valdytojo lėšomis atlikti visus būtinus mokslinio ištyrimo ir dokumentų tvarkymo darbus, kad būtų galima nustatyti galimus pakeitimus, mažiausiai kenksiančius vertingosioms savybėms, arba pareikalauja objektą užkonservuoti. Pastaruoju atveju užkonservavimo išlaidas kultūros ministro patvirtinta tvarka kompensuoja už objekto apsaugą atsakingos institucijos.

6. Siekiant, kad saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima:

1) keisti saugomų statinių paskirtį;

2) įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-2182 (2019-06-06)

7. Neteko galios nuo 2020-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-2182 (2019-06-06)

8. Kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose reklama įrengiama pagal kultūros ministro patvirtintas taisykles.

9. Privačios nuosavybės teise valdomo kultūros paveldo objekto valdytojas gali imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų bei teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų aukas (užmokestį) kultūros paveldo objekto priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai.

Straipsnio pakeitimai: XI-2389 (2012-11-08), XII-549 (2013-10-10)

Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tikslai ir saugojimo režimai“

Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.

Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).

1. Paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai nustatomas vienas ar keli iš šių tikslų:

1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, gaunamų atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių mokslinius tyrimus, šaltinius;

2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir jiems prilygintų asmenų ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus, laidojimo vietas).

2. Skelbiamoms valstybės ar savivaldybės saugomomis arba kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos reglamentais ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentais reglamentuojami vienas ar keli iš šių saugojimo režimų:

1) rezervinis režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurias tikslinga išsaugoti, kad ateityje jos būtų ištirtos panaudojant didesnes mokslo galimybes. Rezervinio režimo teritorijose draudžiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, archeologiniai tyrimai, tvarkybos darbai (išskyrus konservavimo darbus, stabdančius gamtos jėgų sukeliamą ardomąjį poveikį), ūkinė veikla;

2) autentiškos paskirties režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau negu kitoks naudojimas atskleistų saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes;

3) tausojamojo naudojimo režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurioms reikia parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad būtų išsaugotos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės.

3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų dalių apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustato institucija, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbusi nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar kultūros paveldo vietovę saugoma ar kultūros paminklu.

Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)

Redakcija

1. Paskelbtų saugomomis ar kultūros paminklais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai nustatomas vienas ar keli iš šių tikslų:

1) mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų, gaunamų atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių mokslinius tyrimus, šaltinius;

2) viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

3) viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas (karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir jiems prilygintų asmenų ir kitas neveikiančias kapines ar pavienius kapus, laidojimo vietas).

2. Skelbiamoms valstybės ar savivaldybės saugomomis arba kultūros paminklais nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims apsaugos reglamentais ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentais reglamentuojami vienas ar keli iš šių saugojimo režimų:

1) rezervinis režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurias tikslinga išsaugoti, kad ateityje jos būtų ištirtos panaudojant didesnes mokslo galimybes. Rezervinio režimo teritorijose draudžiama mokslinius duomenis galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, archeologiniai tyrimai, tvarkybos darbai (išskyrus konservavimo darbus, stabdančius gamtos jėgų sukeliamą ardomąjį poveikį), ūkinė veikla;

2) autentiškos paskirties režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurių naudojimas pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau negu kitoks naudojimas atskleistų saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes;

3) tausojamojo naudojimo režimas – nustatomas toms nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų dalims, kurioms reikia parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad būtų išsaugotos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės.

3. Nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų dalių apsaugos tikslus ir saugojimo režimus nustato institucija, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbusi nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą ar kultūros paveldo vietovę saugoma ar kultūros paminklu.