22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir teritorijų planavimas
NKPAĮ 22 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis
1. Nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
2. Kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir jų apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos, kultūriniai rezervatai ir kultūriniai draustiniai tvarkomi ir veikla juose plėtojama:
1) kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos – pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatomus kultūros paveldo objektų tipiniuose apsaugos reglamentuose, tvirtinamuose Vyriausybės, ir individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose kultūros ministro nustatyta tvarka;
2) kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos – pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus – tvarkymo planus (išskyrus šios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus). Tvarkymo planai kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami ir kompleksiniams kultūros paveldo objektams. Kompleksinių kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai prilyginami kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planams ir rengiami bei tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planai;
3) valstybiniuose parkuose esančios kultūros paveldo vietovės, kultūriniai draustiniai ir kultūriniai rezervatai – pagal valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus);
4) valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančios kultūros paveldo vietovės – pagal šių saugomų teritorijų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) ir tvarkymo planus.
3. Kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai ir ribos nustatomi vadovaujantis šiuo įstatymu ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį teritorijų planavimą organizuoja:
1) Departamentas – valstybės skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių; šio planavimo organizatoriais taip pat gali būti saugomų vietovių direkcijos;
2) savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės skelbiamų saugomais ar savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planų rengimą; finansavimas skiriamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar kitų finansavimo šaltinių.
5. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ir apsaugos reglamentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šie paveldosaugos reikalavimai, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat taikomi žemės darbams, statinių ar įrenginių statybai, statinių aukščiui, tūriui, užstatymo tankiui ir intensyvumui, išorės apdailos medžiagoms, apželdinimui, želdinių aukščiui, tankiui, rūšiai, transporto srautams, jų intensyvumui.
6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Kultūros ministerijos parengtas ir kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintas šių dokumentų rengimo taisykles. Taisyklėse nurodomos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatomos teritorinės apsaugos priemonės, šių dokumentų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka.
7. Teritorijų, kuriose yra registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai Teritorijų planavimo įstatymo ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi būti derinami:
1) valstybės lygmens ir (ar) Vyriausybės tvirtinami – su planavimo sąlygas išdavusia Kultūros ministerija ir atitinkamose teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytomis institucijomis;
2) savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens – Teritorijų planavimo komisijoje, į kurios sudėtį privalo būti įtraukti Departamento atstovas ir savivaldybės administracijos atstovas, atsakingas už paveldosaugą.
8. Rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi teisę fiziniai asmenys, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, užsienio organizacijos ir jų padaliniai, užsiimantys teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja tokią teisę turintys fiziniai asmenys.
9. Vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos – Lietuvos Respublikos architektų rūmų – išduodamą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šie reikalavimai netaikomi Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę užsiimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą atitinkančia veikla.
10. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečius ir kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis):
1) turėti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą išsilavinimą;
2) turėti profesinės patirties, kurios trukmė skaičiuojama nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinę patirtį arba profesinę patirtį rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais buvo sprendžiami atitinkami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos uždaviniai. Dalyvavimo rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus profesinės patirties vertinimo pagrindus nustato šis įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas;
3) Lietuvos Respublikos architektų rūmuose jų nustatyta tvarka išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminą pagal kultūros ministro ir aplinkos ministro patvirtintą programą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kėlusiems kvalifikaciją nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir kurių atžvilgiu nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.
11. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami, keičiami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, galiojimas panaikinamas kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru.
12. Fiziniai asmenys, siekiantys įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, turi teisę su atestavimu susijusias procedūras atestavimą atliekančios organizacijos nustatyta tvarka atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į atestavimą atliekančią organizaciją. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatai išduodami atestavimo komisijai pateikus išvadą atestatą išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų dokumentų šiam kvalifikacijos atestatui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Fiziniai asmenys, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatus, privalo tobulinti savo kvalifikaciją Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.
13. Jeigu yra techninių galimybių, atestavimą atliekanti organizacija turi sudaryti sąlygas fiziniams asmenims, įgijusiems teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą gauti elektronine forma.
14. Valstybės skelbiamų saugomais ir valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina kultūros ministras, savivaldybės skelbiamų saugomais ir savivaldybės saugomų kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų, jų apsaugos zonų tvarkymo planus tvirtina savivaldybės taryba.
15. Šiame straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą finansuoti gali ir kultūros paveldo objekto valdytojai bei kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje arba apsaugos zonoje, savininkai ar kiti valdymo teisių turėtojai.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo teisės ir pareigos“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi teisę:
1) gauti metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą pagal šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytus kriterijus ir tvarką ir (ar) kitokią paramą nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie nekilnojamąją kultūros vertybę;
2) iš už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų gauti informaciją apie ketinimą registruoti jo turtą Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, apie skelbiamą saugoma arba numatomą skelbti saugoma nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos paskelbimą kultūros paminklu, steigiamą draustinį ar rezervatą ir dėl to jo valdomam nekilnojamam turtui nustatomus paveldosaugos reikalavimus;
3) teikti pasiūlymus, pastabas ir prieštaravimus už kultūros paveldo apsaugą atsakingoms institucijoms dėl jo turto registravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, paskelbimo saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ar kultūros paminklu;
4) imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų ir teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų užmokestį nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai iš subjekto, kuris tai atlieka.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas privalo:
1) saugoti ir prižiūrėti nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos dalį, šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, saugoti vertingą interjerą, šalinti savaime augančius augalus, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, šalinti taršos šaltinius;
2) nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos dalį prižiūrėti ir tvarkyti pagal paveldo tvarkybos reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus;
3) pranešti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi leidimo;
4) leisti kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės administracijos specialistams apžiūrėti nekilnojamąją kultūros vertybę, patekti į joje esančias gyvenamąsias patalpas, fiksuoti nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir atlikti jos tyrimus, taip pat leisti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti archeologinius tyrimus ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti ardomuosius tyrimus. Leidimą gavęs tyrėjas su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju turi suderinti archeologinių ir (ar) ardomųjų tyrimų trukmę, apimtį ir galimų nuostolių kompensaciją;
5) šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti apsaugos sutartį;
6) sudaryti sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes;
7) leisti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai nekilnojamąją kultūros vertybę ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis.
3. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas abipusiu valstybės ar savivaldybės institucijos ir viešo ar privataus subjekto susitarimu gali būti išnuomotas ilgesniam, negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, terminui, tačiau ne ilgiau kaip 99 metams, jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, kuriam yra išnuomojamas šis objektas, sudaro apsaugos sutartį su institucija, atsakinga už šio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą, visam nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui. Apsaugos sutartį nutraukus, turi būti nutraukta ir nuomos sutartis. Procedūros taikomos taip, kaip nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto nuomą.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas turi teisę:
1) gauti metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą pagal šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytus kriterijus ir tvarką ir (ar) kitokią paramą nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūrai ir tvarkybai, susipažinti su valstybės ir savivaldybių institucijų turima tyrimų medžiaga ir kita informacija apie nekilnojamąją kultūros vertybę;
2) iš už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų gauti informaciją apie ketinimą registruoti jo turtą Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, apie skelbiamą saugoma arba numatomą skelbti saugoma nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos paskelbimą kultūros paminklu, steigiamą draustinį ar rezervatą ir dėl to jo valdomam nekilnojamam turtui nustatomus paveldosaugos reikalavimus;
3) teikti pasiūlymus, pastabas ir prieštaravimus už kultūros paveldo apsaugą atsakingoms institucijoms dėl jo turto registravimo Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, paskelbimo saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe ar kultūros paminklu;
4) imti užmokestį už kultūros paveldo statinio vidaus patalpų ir teritorijos lankymą ar rinkti iš lankytojų užmokestį nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vaizdo naudojimą komercinei reklamai iš subjekto, kuris tai atlieka.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas privalo:
1) saugoti ir prižiūrėti nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos dalį, šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, saugoti vertingą interjerą, šalinti savaime augančius augalus, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, šalinti taršos šaltinius;
2) nekilnojamąją kultūros vertybę ar jos dalį prižiūrėti ir tvarkyti pagal paveldo tvarkybos reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus;
3) pranešti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi leidimo;
4) leisti kultūros ministro nustatyta tvarka Departamento, savivaldybės administracijos specialistams apžiūrėti nekilnojamąją kultūros vertybę, patekti į joje esančias gyvenamąsias patalpas, fiksuoti nekilnojamosios kultūros vertybės būklę ir atlikti jos tyrimus, taip pat leisti šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti archeologinius tyrimus ir šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusiems tyrėjams su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju suderintomis sąlygomis atlikti ardomuosius tyrimus. Leidimą gavęs tyrėjas su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytoju turi suderinti archeologinių ir (ar) ardomųjų tyrimų trukmę, apimtį ir galimų nuostolių kompensaciją;
5) šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti apsaugos sutartį;
6) sudaryti sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes;
7) leisti už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai nekilnojamąją kultūros vertybę ženklinti tipinėmis ir (ar) individualiai sukurtomis lentomis ir rodyklėmis.
3. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas abipusiu valstybės ar savivaldybės institucijos ir viešo ar privataus subjekto susitarimu gali būti išnuomotas ilgesniam, negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, terminui, tačiau ne ilgiau kaip 99 metams, jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas, kuriam yra išnuomojamas šis objektas, sudaro apsaugos sutartį su institucija, atsakinga už šio nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugą, visam nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui. Apsaugos sutartį nutraukus, turi būti nutraukta ir nuomos sutartis. Procedūros taikomos taip, kaip nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto nuomą.