30 straipsnis. Kultūros paveldo objekto paėmimas visuomenės poreikiams
NKPAĮ 30 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 30 straipsnis
1. Išimtiniu atveju, nurodytu šio straipsnio 2 dalyje, kultūros paminklas gali būti valstybės paimamas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) kultūros paminklas yra įsteigtame arba steigiamame valstybiniame kultūriniame rezervate;
2) kultūros paminkle ir (ar) jam priskirtoje teritorijoje steigiamas ar įsteigtas nacionalinis arba respublikinis muziejus;
3) kultūros paminklas įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas.
2. Kultūros paminklo paėmimo visuomenės poreikiams atvejis pripažįstamas išimtiniu, kai jis atitinka visus šiuos kriterijus:
1) nepaimtas visuomenės poreikiams kultūros paminklas gali būti sunaikintas arba bus pakenkta konkretiems, aiškiai išreikštiems ir reikšmingiems visuomenės poreikiams;
2) visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu šis kultūros paminklas nebūtų paimtas visuomenės poreikiams;
3) kultūros paminklą paėmus visuomenės poreikiams bus išlaikytas proporcingas santykis tarp visuomenės poreikių ir kultūros paminklo savininko teisėtų interesų.
3. Jeigu visuomenės poreikiams paimamo kultūros paminklo teritorija yra privačioje žemėje, dėl šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama vadovaujantis Žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimamas valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Pasaulio paveldo vertybių apsauga“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimui užtikrinti rengiami pasaulio paveldo vertybių valdymo planai (toliau – valdymo planas).
2. Kultūros ministerija ar Aplinkos ministerija, atsakingos už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes, (toliau – atsakinga ministerija) užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą:
1) inicijuoja ir koordinuoja valdymo planų rengimą ir atnaujinimą;
2) inicijuoja poveikio paveldui vertinimą pasaulio paveldo vertybių teritorijose ir (ar) apsaugos (buferinėse) zonose, vykdomą aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo gairių 118 bis punktą, užtikrinant, kad poveikio paveldui vertinimas būtų atliekamas kaip išankstinė planuojamos ūkinės veiklos sąlyga pasaulio paveldo vertybės teritorijoje arba jos apsaugos (buferinėje) zonoje. Poveikio paveldui vertinimas gali būti neatliekamas, kai jis atliktas kaip sudedamoji atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ar strateginio poveikio pasekmių aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarka, dalis;
3) inicijuoja ir teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
4) inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą ir teikimą Pasaulio paveldo komitetui; koordinuoja ir (ar) finansuoja kitus, su paraiškų teikimu susijusius, procesus ir procedūras;
5) skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, institucijai;
6) rengia periodines ataskaitas, išsaugojimo būklės ataskaitas ir teikia kitą su pasaulio paveldo vertybių išsaugojimu susijusią informaciją Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (toliau – UNESCO) patariamosioms organizacijoms;
7) bendradarbiauja su Pasaulio paveldo centru ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis vykdant stebėsenos misijas pasaulio paveldo vertybėse, organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą.
3. Atsakinga ministerija skiria nacionalinį koordinatorių, kuris:
1) atstovauja valstybės interesams Pasaulio paveldo komiteto sesijose, Konvencijos šalių narių generalinėje asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose, dalyvauja rengiant valstybės pozicijas;
2) bendradarbiauja su Konvencijos šalimis narėmis, Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe prie UNESCO, Pasaulio paveldo centru ir susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą, įrašytą į Pasaulio paveldo sąrašą, kitų pasaulio paveldo vertybių vietos valdytojais;
3) dalyvauja ir (ar) koordinuoja rengiant pasaulio paveldo vertybių periodines ataskaitas, teikia jas Pasaulio paveldo centrui.
4. Departamentas:
1) prižiūri, kaip pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos ir (ar) naudojimo režimų bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsauga ir tvarkyba;
2) organizuoja skelbiamų ar paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, individualių apsaugos reglamentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) teikia atsakingai ministerijai, nacionaliniam koordinatoriui ir vietos valdytojams duomenis, susijusius su nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, apskaita, tvarkyba, naudojimu, stebėsena, pažinimu, sklaida ir aktualizavimu.
5. Savivaldybių merai:
1) teikia atsakingai ministerijai siūlymus dėl nekilnojamųjų kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybių įrašymo į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
2) atsakingai ministerijai rekomendavus, skiria vietos valdytoją;
3) atsakingai ministerijai rekomendavus, rengia valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;
4) suderinę su atsakinga ministerija, organizuoja poveikio paveldui vertinimą.
6. Savivaldybių merai koordinuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis.
7. Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos:
1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis, koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;
2) teikia siūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms ir savivaldybių administravimo subjektams rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;
3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacinę veiklą, susijusią su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir bendruomenes;
4) rengia pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo būklės ir periodinių ataskaitų projektus ir teikia atsakingai ministerijai;
5) rengia paraiškas dėl pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo finansavimo;
6) pristato pasaulio paveldo vertybę tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimui užtikrinti rengiami pasaulio paveldo vertybių valdymo planai (toliau – valdymo planas).
2. Kultūros ministerija ar Aplinkos ministerija, atsakingos už Vyriausybės nutarimu priskirtas pasaulio paveldo vertybes, (toliau – atsakinga ministerija) užtikrina šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą:
1) inicijuoja ir koordinuoja valdymo planų rengimą ir atnaujinimą;
2) inicijuoja poveikio paveldui vertinimą pasaulio paveldo vertybių teritorijose ir (ar) apsaugos (buferinėse) zonose, vykdomą aplinkos ministro ir kultūros ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 1972 m. lapkričio 16 d. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo gairių 118 bis punktą, užtikrinant, kad poveikio paveldui vertinimas būtų atliekamas kaip išankstinė planuojamos ūkinės veiklos sąlyga pasaulio paveldo vertybės teritorijoje arba jos apsaugos (buferinėje) zonoje. Poveikio paveldui vertinimas gali būti neatliekamas, kai jis atliktas kaip sudedamoji atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ar strateginio poveikio pasekmių aplinkai vertinimo, atliekamo vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarka, dalis;
3) inicijuoja ir teikia Pasaulio paveldo komitetui kultūros ir gamtos paveldo vertybes įrašyti į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
4) inicijuoja, koordinuoja ir (ar) finansuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą ir teikimą Pasaulio paveldo komitetui; koordinuoja ir (ar) finansuoja kitus, su paraiškų teikimu susijusius, procesus ir procedūras;
5) skiria vietos valdytoją arba rekomenduoja jį skirti savivaldybės, kurioje yra pasaulio paveldo vertybė, institucijai;
6) rengia periodines ataskaitas, išsaugojimo būklės ataskaitas ir teikia kitą su pasaulio paveldo vertybių išsaugojimu susijusią informaciją Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui ir Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (toliau – UNESCO) patariamosioms organizacijoms;
7) bendradarbiauja su Pasaulio paveldo centru ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis vykdant stebėsenos misijas pasaulio paveldo vertybėse, organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą.
3. Atsakinga ministerija skiria nacionalinį koordinatorių, kuris:
1) atstovauja valstybės interesams Pasaulio paveldo komiteto sesijose, Konvencijos šalių narių generalinėje asamblėjoje ir kituose tarptautiniuose renginiuose ar susitikimuose, dalyvauja rengiant valstybės pozicijas;
2) bendradarbiauja su Konvencijos šalimis narėmis, Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe prie UNESCO, Pasaulio paveldo centru ir susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą, įrašytą į Pasaulio paveldo sąrašą, kitų pasaulio paveldo vertybių vietos valdytojais;
3) dalyvauja ir (ar) koordinuoja rengiant pasaulio paveldo vertybių periodines ataskaitas, teikia jas Pasaulio paveldo centrui.
4. Departamentas:
1) prižiūri, kaip pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos ir (ar) naudojimo režimų bei paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsauga ir tvarkyba;
2) organizuoja skelbiamų ar paskelbtų saugomomis nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, individualių apsaugos reglamentų ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
3) teikia atsakingai ministerijai, nacionaliniam koordinatoriui ir vietos valdytojams duomenis, susijusius su nekilnojamųjų kultūros vertybių, patenkančių į pasaulio paveldo vertybių teritorijas, apskaita, tvarkyba, naudojimu, stebėsena, pažinimu, sklaida ir aktualizavimu.
5. Savivaldybių merai:
1) teikia atsakingai ministerijai siūlymus dėl nekilnojamųjų kultūros ir (ar) gamtos paveldo vertybių įrašymo į Preliminarųjį konvencijos šalių narių paveldo sąrašą;
2) atsakingai ministerijai rekomendavus, skiria vietos valdytoją;
3) atsakingai ministerijai rekomendavus, rengia valdymo planus ir (ar) organizuoja šių planų rengimą ir atnaujinimą;
4) suderinę su atsakinga ministerija, organizuoja poveikio paveldui vertinimą.
6. Savivaldybių merai koordinuoja paraiškų įrašyti kultūros ir gamtos paveldo vertybes į Pasaulio paveldo sąrašą rengimą, su paraiškų teikimu susijusius procesus ir procedūras, finansuojamus savivaldybių lėšomis.
7. Vietos valdytojo funkcijos ir pareigos:
1) veikdamas kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis, koordinuoja pasaulio paveldo vertybės valdymo plano įgyvendinimą;
2) teikia siūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms ir savivaldybių administravimo subjektams rengiant ir įgyvendinant strateginius ar teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su pasaulio paveldo vertybės apsauga;
3) organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacinę veiklą, susijusią su informacijos sklaida apie pasaulio paveldo vertybę, įtraukiant visuomenę ir bendruomenes;
4) rengia pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo būklės ir periodinių ataskaitų projektus ir teikia atsakingai ministerijai;
5) rengia paraiškas dėl pasaulio paveldo vertybės išsaugojimo ir aktualizavimo finansavimo;
6) pristato pasaulio paveldo vertybę tarptautiniuose renginiuose, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis.