24 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, pažinimo sklaida ir viešasis paveldo naudojimas
NKPAĮ 24 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 24 straipsnis
1. Nekilnojamasis kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas ir paveldas viešai naudojamas taip:
1) sudaromos galimybės visuomenei jį tiesiogiai pažinti ir suvokti saugomą ir atskleistą istorinėje aplinkoje;
2) plėtojamas kultūrinis ir pažintinis turizmas;
3) skleidžiama informacija apie paveldą;
4) paveldo pažinimas įtraukiamas į švietimo ir mokslo programas.
2. Kultūrinis ir pažintinis turizmas yra vienas iš kultūros paveldo viešojo naudojimo būdų. Kad būtų galima jį nuolat plėtoti, būtina išsaugoti paveldo autentišką pavidalą.
3. Departamentas, taip pat savivaldybių paveldosaugos padaliniai, valstybinių parkų, kultūrinių rezervatų direkcijos kartu su muziejais, bibliotekomis, archyvais, aukštosiomis ir bendrojo lavinimo mokyklomis:
1) kaupia, tvarko, sistemina, saugo ir skleidžia žinias apie nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jo apsaugą;
2) organizuoja su kultūros paveldu supažindinančius ir jį garsinančius renginius;
3) leidžia kultūros paveldą ir jo apsaugą populiarinančius informacinius leidinius ir organizuoja paveldosaugos literatūros leidybą;
4) bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis rengiant radijo ir televizijos laidas ar rašinius apie kultūros paveldą ir jo apsaugą;
5) skatina kultūrinius renginius kultūros paveldo objektuose ir padeda valdytojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims juos organizuoti.
4. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Kultūros ministerija:
1) organizuoja valstybinę nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinio mokslinio tyrimo programą ir koordinuoja jos vykdymą;
2) užtikrina, kad kultūros paveldo teorinis ir praktinis pažinimas būtų integruoti į ikimokyklinio ugdymo, bendrojo vaikų ir jaunimo lavinimo, suaugusiųjų švietimo programas;
3) rūpinasi pedagogų kvalifikacijos kėlimu kultūros paveldo pažinimo ir jo saugojimo srityje;
4) skatina ir remia ugdymo įstaigas, organizuojančias ir vykdančias kultūros paveldo pažinimo renginius ir apsaugos programose numatytus šio paveldo tvarkybos darbus;
5) sudaro galimybes įgyti ir nuolat tobulinti profesines paveldosaugos žinias ir įgūdžius.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Apsaugos sutartys“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Apsaugos sutartimis yra nustatomi servitutai ir įtvirtinamos kitos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų ar paskelbtų saugomais ir (ar) kultūros paminklais, naudojimo ir lankymo sąlygos, galima finansinė parama ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų kompensavimas, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
2. Apsaugos sutartis su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojais sudaro institucija, atsakinga už šių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą.
3. Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Juridinis faktas apie apsaugos sutarties sudarymą įrašomas į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Keičiantis nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui, apsaugos sutartyje nurodyti paveldosaugos reikalavimai pereina naujajam valdytojui.
5. Apsaugos sutartys nustato:
1) konkrečius nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo įsipareigojimus saugant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą;
2) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą;
3) metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Apsaugos sutartimis yra nustatomi servitutai ir įtvirtinamos kitos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, skelbiamų ar paskelbtų saugomais ir (ar) kultūros paminklais, naudojimo ir lankymo sąlygos, galima finansinė parama ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojų išlaidų kompensavimas, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.
2. Apsaugos sutartis su nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojais sudaro institucija, atsakinga už šių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą.
3. Apsaugos sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Juridinis faktas apie apsaugos sutarties sudarymą įrašomas į atitinkamą duomenų rinkinį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Keičiantis nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojui, apsaugos sutartyje nurodyti paveldosaugos reikalavimai pereina naujajam valdytojui.
5. Apsaugos sutartys nustato:
1) konkrečius nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojo įsipareigojimus saugant nekilnojamojo kultūros paveldo objektą;
2) nekilnojamojo kultūros paveldo objekto lankymo sąlygas ir (ar) užmokestį už lankymą;
3) metodinę, techninę ir (ar) finansinę paramą, vadovaujantis šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytais kriterijais ir tvarka.