31 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
NKPAĮ 31 str. · Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnis
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų. Juridinių asmenų arba kitų organizacijų ar jų padalinių padaryti šio įstatymo pažeidimai nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
3. Konkretus pagal šio straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.
4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys arba kitos organizacijos ar jų padaliniai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Nuo 2026-11-01 šiuo numeriu – kitas straipsnis: „Tyrimai“
Naujoje akto redakcijoje šiuo numeriu bus kito turinio straipsnis (aktas išdėstomas nauja redakcija arba straipsniai pernumeruojami), todėl pakeitimai nelyginami.
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2028-06-30).
1. Tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų institucijos ir kitos valstybinės ir nevalstybinės mokslinių tyrimų institucijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai. Archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus gali atlikti mokslo daktaro laipsnį turintys asmenys, dirbantys archeologijos arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srityje, ir asmenys, šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.
3. Tyrimus, atliekamus vykdant apskaitos procedūras, organizuoja Departamentas arba savivaldybės administracija, atsižvelgdami į potencialų nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmenį.
4. Tyrimus, atliekamus rengiant nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos ar statinio kultūros paveldo vertybėje ir (ar) jos teritorijoje projektą, rengiant kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja šiuos darbus vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys.
5. Kai atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus aptinkama naujų potencialių vertingųjų savybių, joms atskleisti reikalingi papildomi tyrimai atliekami kultūros ministro nustatyta tvarka, o juos organizuoja už šio objekto apsaugą atsakinga institucija. Juos gali finansuoti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintis paspartinti tyrimus.
6. Atliekant tyrimus rasti archeologiniai radiniai, jeigu yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka perduodami muziejams ir (ar) specializuotoms saugykloms.
7. Tyrėjo prašymu leidimus atlikti ardomuosius tyrimus ir archeologinius tyrimus išduoda Departamentas.
8. Taikomieji ir archeologiniai tyrimai atliekami, jų ataskaitos rengiamos, teikiamos, svarstomos ir aprobuojamos kultūros ministro nustatyta tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytus atvejus.
9. Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir nuasmenintas skaitmenines jų kopijas privalo pateikti Departamentui. Atviroji prieiga prie tyrimų ataskaitų turi būti pateikiama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir susiejama su konkrečia nekilnojamąja kultūros vertybe.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Tyrimai skirstomi į fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus, taikomuosius (ardomuosius ir neardomuosius) tyrimus ir archeologinius tyrimus.
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentinius mokslinius tyrimus ir taikomuosius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, vykdo mokslo ir studijų institucijos ir kitos valstybinės ir nevalstybinės mokslinių tyrimų institucijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srities mokslininkai. Archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus gali atlikti mokslo daktaro laipsnį turintys asmenys, dirbantys archeologijos arba nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų srityje, ir asmenys, šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus.
3. Tyrimus, atliekamus vykdant apskaitos procedūras, organizuoja Departamentas arba savivaldybės administracija, atsižvelgdami į potencialų nekilnojamosios kultūros vertybės reikšmingumo lygmenį.
4. Tyrimus, atliekamus rengiant nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybos ar statinio kultūros paveldo vertybėje ir (ar) jos teritorijoje projektą, rengiant kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja šiuos darbus vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys.
5. Kai atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus aptinkama naujų potencialių vertingųjų savybių, joms atskleisti reikalingi papildomi tyrimai atliekami kultūros ministro nustatyta tvarka, o juos organizuoja už šio objekto apsaugą atsakinga institucija. Juos gali finansuoti nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas ar kitas tvarkybos organizatorius, norintis paspartinti tyrimus.
6. Atliekant tyrimus rasti archeologiniai radiniai, jeigu yra galimybių, saugomi ir eksponuojami jų radimo vietoje. Kitais atvejais archeologiniai radiniai kultūros ministro nustatyta tvarka perduodami muziejams ir (ar) specializuotoms saugykloms.
7. Tyrėjo prašymu leidimus atlikti ardomuosius tyrimus ir archeologinius tyrimus išduoda Departamentas.
8. Taikomieji ir archeologiniai tyrimai atliekami, jų ataskaitos rengiamos, teikiamos, svarstomos ir aprobuojamos kultūros ministro nustatyta tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytus atvejus.
9. Tyrimus atlikę tyrėjai tyrimų ataskaitas ir nuasmenintas skaitmenines jų kopijas privalo pateikti Departamentui. Atviroji prieiga prie tyrimų ataskaitų turi būti pateikiama Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje ir susiejama su konkrečia nekilnojamąja kultūros vertybe.