21 straipsnis. Pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms bendrosios nuostatos
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 21 straipsnis
1. Krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms rengiamasi siekiant užtikrinti atsparumą, įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir padarinių šalinimo, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Pasirengimą krizėms sudaro:
1) krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo krizėms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas.
3. Pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sudaro:
1) ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymas, parinkimas, žymėjimas ir jų parengties organizavimas;
6) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas;
7) operacijų centrų sudarymas, patalpų ir darbo vietų įrengimas;
8) būtinų priemonių atsargų kaupimas;
9) materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymas ir administravimas;
10) pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms vertinimas.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
1. Krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms rengiamasi siekiant užtikrinti atsparumą, įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir padarinių šalinimo, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Pasirengimą krizėms sudaro:
1) krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo krizėms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas.
3. Pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sudaro:
1) ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymas, parinkimas, žymėjimas ir jų parengties organizavimas;
6) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas;
7) operacijų centrų sudarymas, patalpų ir darbo vietų įrengimas;
8) būtinų priemonių atsargų kaupimas;
9) materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymas ir administravimas;
10) pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms vertinimas.
11) pasirengimas gyventojų evakavimui.
Kas keičiasi (2)
pakeista: 5) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymas, parinkimas, žymėjimas ir jų parengties organizavimas;
nauja: 11) pasirengimas gyventojų evakavimui.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms rengiamasi siekiant užtikrinti atsparumą, įvykių, ekstremaliųjų įvykių likvidavimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ir padarinių šalinimo, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.
2. Pasirengimą krizėms sudaro:
1) krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo krizėms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas.
3. Pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sudaro:
1) ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas;
2) perspėjimo sistemos parengtis;
3) krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas ir gyventojų švietimas;
4) valstybinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms užduočių skyrimas ir jų vykdymas;
5) civilinės saugos pagalbos punktų, slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymas, parinkimas, žymėjimas ir jų parengties organizavimas;
6) valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų ir kitų asmenų pasitelkimas;
7) operacijų centrų sudarymas, patalpų ir darbo vietų įrengimas;
8) būtinų priemonių atsargų kaupimas;
9) materialinių išteklių teikimo sutarčių sudarymas ir administravimas;
10) pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms vertinimas.
11) pasirengimas gyventojų evakavimui.