23 straipsnis. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimas
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 23 straipsnis
1. Rengiami šie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai:
1) valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
2) valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
3) kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
4) ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
5) savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
2. Vyriausybė tvirtina valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
3. Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą.
4. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
5. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą.
6. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia šį planą tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos įstaigos ir ūkio subjektai, taip pat veiklos vykdytojai.
7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, kurio projektas derinamas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, rengimą ir tvirtina šį planą.
8. Vidaus reikalų ministras tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašą.
9. Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija. Savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, derinami su Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
Nuo 2030-01-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.
1. Rengiami šie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai:
1) valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
2) valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
3) kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
4) ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
5) savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
2. Vyriausybė tvirtina valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
3. Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą.
4. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
5. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą.
6. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia šį planą tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos įstaigos ir ūkio subjektai, taip pat veiklos vykdytojai.
7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, kurio projektas derinamas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, rengimą ir tvirtina šį planą.
8. Vidaus reikalų ministras tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašą.
9. Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija, o savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Derinant savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektus vertinama:
1) šių planų atitiktis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos apraše nustatytiems reikalavimams;
2) šių planų veiksmingumas – pagal suplanuotų veiksmų ir priemonių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių tinkamumą ir pakankamumą krizėms ir (ar) ekstremaliosioms situacijoms valdyti;
3) atsižvelgimas į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo rezultatus, valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjekto ir veiklos vykdytojo atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus.
10. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytus krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengiančios valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai atlieka savo lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami vadovaujantis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu, atsižvelgiant į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus.
Kas keičiasi (1)
pakeista: 9. Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija. Savivaldybių, ministerija, o savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, derinami su Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Derinant savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektus vertinama: 1) šių planų atitiktis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos apraše nustatytiems reikalavimams; 2) šių planų veiksmingumas – pagal suplanuotų veiksmų ir priemonių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių tinkamumą ir pakankamumą krizėms ir (ar) ekstremaliosioms situacijoms valdyti; 3) atsižvelgimas į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo rezultatus, valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjekto ir veiklos vykdytojo atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus. 10. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytus krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengiančios valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai atlieka savo lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami vadovaujantis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu, atsižvelgiant į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Rengiami šie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai:
1) valstybiniai krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
2) valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
3) kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
4) ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai;
5) savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai.
2. Vyriausybė tvirtina valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
3. Vyriausybė tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą.
4. Valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybinius krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.
5. Vyriausybė nustato kriterijus, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą.
6. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia šį planą tvirtinti merui. Rengiant šį planą, privalo dalyvauti šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos įstaigos ir ūkio subjektai, taip pat veiklos vykdytojai.
7. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, kurio projektas derinamas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, rengimą ir tvirtina šį planą.
8. Vidaus reikalų ministras tvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašą.
9. Nacionalinis krizių valdymo centras pagal kompetenciją koordinuoja valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, taip pat vertina valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų atitiktį valstybiniams krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai derinami su šio ministro vadovaujama ministerija, o savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį, derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Derinant savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, ministrui pavestoms valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų projektus vertinama:
1) šių planų atitiktis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos apraše nustatytiems reikalavimams;
2) šių planų veiksmingumas – pagal suplanuotų veiksmų ir priemonių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių tinkamumą ir pakankamumą krizėms ir (ar) ekstremaliosioms situacijoms valdyti;
3) atsižvelgimas į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo rezultatus, valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjekto ir veiklos vykdytojo atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus.
10. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytus krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus rengiančios valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai atlieka savo lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planai rengiami vadovaujantis krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašu, atsižvelgiant į nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo bei valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų atliktų jų lygmens galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimų rezultatus.