Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

22 straipsnis. Pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms koordinavimas ir priežiūra

Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 22 straipsnis

Galioja šiandien Keičiasi nuo 2030-01-01 Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2024-11-15 (atvirų duomenų suvestinių archyvas) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Nacionalinis krizių valdymo centras:

1) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms;

2) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę.

2. Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse, įskaitant ministro valdymo sričiai priskirtų ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimą.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-3048 (2024-11-07)

3. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną – valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą, Vyriausybės nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, pasirengimą užtikrinti atsparumą Vyriausybės nustatyta tvarka vertina meras.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-1640 (2022-12-08), XIV-3048 (2024-11-07)

Nuo 2030-01-01 bus taip

Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2030-01-01); pirmieji pakeitimai įsigalioja 2027-01-01.

1. Nacionalinis krizių valdymo centras:

1) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms;

2) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius ir Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta ataskaita rengiama Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus krizių valdymo ir civilinės saugos būklės įvertinimą.

3. Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse, įskaitant ministro valdymo sričiai priskirtų ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimą.

4. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną – valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą, Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, pasirengimą užtikrinti atsparumą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina meras.

Kas keičiasi (1)

pakeista: 2) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius ir Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta ataskaita rengiama Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus krizių valdymo ir civilinės saugos būklės įvertinimą. 3. Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse, įskaitant ministro valdymo sričiai priskirtų ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimą. 3. 4. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną – valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse. 4. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą, Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, pasirengimą užtikrinti atsparumą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina meras.

Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įgyvendina 3 ES teisės aktus (sąrašas).
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)

Redakcija

1. Nacionalinis krizių valdymo centras:

1) koordinuoja valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms;

2) ne rečiau kaip kartą per metus pagal Vyriausybės nustatytus indikatorius ir Vyriausybės bei jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką rengia ir teikia Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta ataskaita rengiama Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikus krizių valdymo ir civilinės saugos būklės įvertinimą.

3. Ministerijos koordinuoja savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ministrams pavestose valdymo srityse, įskaitant ministro valdymo sričiai priskirtų ypatingos svarbos subjektų atsparumo stiprinimą.

4. Ministerijų parengties pareigūnai kartu yra ir Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės nariai. Prireikus ministro sprendimu kitos ministro valdymo srities valstybės institucijos ir įstaigos taip pat skiria parengties pareigūną – valstybės tarnautoją ar darbuotoją. Šis parengties pareigūnas organizuoja valstybės institucijos ar įstaigos veiklą krizių valdymo ir civilinės saugos srityje, koordinuoja valstybės institucijos ar įstaigos pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, dalyvauja parengties pareigūnų tinklo veikloje, atlieka kitas su krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas valstybės institucijos ar įstaigos veiklos srityse.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, išskyrus žvalgybos institucijas, ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų pasirengimą užtikrinti atsparumą, Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, o savivaldybės teritorijoje esančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant ypatingos svarbos subjektų, kurių valdoma ypatingos svarbos infrastruktūra yra mero vadovaujamos savivaldybės teritorijoje, pasirengimą užtikrinti atsparumą Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertina meras.