9 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų darytojo pareigos ir atsakomybė

1. Radioaktyviųjų atliekų darytojo pareiga – laikantis teisės aktų, reglamentuojančių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, reikalavimų tvarkyti radioaktyviąsias atliekas tol, kol jų neperduos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui. Radioaktyviųjų atliekų darytojas radioaktyviąsias atliekas tvarko vykdydamas savo ūkinę veiklą ir perduoda jas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka privalo jas priimti. Radioaktyviųjų atliekų darytojui, vykdančiam licencijuojamą branduolinės energetikos srities veiklą ir veiklą su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nereikalaujama gauti atskiros licencijos ar laikinojo leidimo tvarkyti (atlikti pradinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą (rinkti, rūšiuoti, dezaktyvuoti), atlikti pagrindinį radioaktyviųjų atliekų apdorojimą, saugoti) radioaktyviąsias atliekas, išduodamų, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.

2. Radioaktyviųjų atliekų darytojas apmoka visas išlaidas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu nuo jų atsiradimo iki padėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, ir uždarytų atliekynų priežiūros išlaidas. Prieš gaudamas veiklos su branduolinėmis ir (ar) branduolinio kuro ciklo medžiagomis licenciją arba licenciją ar laikinąjį leidimą vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, radioaktyviųjų atliekų darytojas, išskyrus tą radioaktyviųjų atliekų darytoją, kurio veiklos metu susidariusiose radioaktyviosiose atliekose yra tik trumpaamžiai radionuklidai, kurių pusėjimo trukmė ne didesnė kaip 100 dienų, turi būti sudaręs sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugų vertės laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją įmonės bankroto ar kitu atveju, kai radioaktyviųjų atliekų darytojas privalo nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ir neturi sukaupęs radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų. Ši nuostata, tvarkant panaudotus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, taikoma tiek, kiek jų tvarkymo nereglamentuoja šio įstatymo 24 straipsnis. Lėšos, reikalingos branduolinės energetikos objektų eksploatacijai nutraukti ir saugiai šių objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusioms radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, kaupiamos vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo 32 ir 48 straipsnių nuostatomis.

TAR pastaba. Jeigu radioaktyviųjų atliekų darytojas iki 2019 m. gegužės 1 d. nesudaro sutarties su radioaktyviųjų atliekų tvarkytoju dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo paslaugų vertės laidavimo draudimo sutarties ar neturi banko garantijos įmonės bankroto ar kitu atveju, kai radioaktyviųjų atliekų darytojas privalo nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ir neturi sukaupęs radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikalingų lėšų, turi būti sustabdytas licencijos ar laikinojo leidimo vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, galiojimas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka. 3 dalies nuostatų laikymosi kontrolę pagal savo kompetenciją užtikrina reguliuojančioji institucija, nurodyta Radiacinės saugos įstatyme.

3. Radioaktyviųjų atliekų darytojas neatleidžiamas nuo pareigų ir atsakomybės saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas net ir laikinai sustabdžius ar panaikinus licencijos galiojimą.

4. Radioaktyviųjų atliekų darytojo atsakomybė už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą baigiasi, kai:

1) radioaktyviosios atliekos perduodamos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui;

2) radioaktyviosios atliekos teisėtai išvežamos iš Lietuvos Respublikos ir visam laikui yra priimamos pagal atitinkamos valstybės įstatymus;

3) saugant radioaktyviąsias atliekas, radioaktyviųjų atliekų aktyvumas pasiekia nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius. Šiuo atveju radioaktyviųjų atliekų darytojas yra atsakingas už susidariusių atliekų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus teisės aktus.

5. Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų vežimas, saugojimas ir kiti su jų, kaip radioaktyviųjų atliekų, tvarkymu susiję darbai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių institucijoms numatytų asignavimų. Ekstremaliųjų įvykių, ypatingo aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis nulemta veikla, susijusi su paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymu, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įstatymų nustatyta tvarka nustačius asmenis, kaltus dėl paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų įsigijimo, laikymo, vežimo ar gamybos, paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo išlaidos išieškomos iš kaltų asmenų.